Naujienos

Dialogas – tai „ne kalbėjimas apie Kitą, o kalbėjimas su Kitu“. Sutikta Audriaus Beinoriaus monografija „Saṃvāda: Filosofiniai pokalbiai su Indija“

2024 10 31

Spalio 23 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo sutikta akademiko prof. habil. dr. Audriaus Beinoriaus monografija „Saṃvāda: Filosofiniai pokalbiai su Indija“, kurią neseniai išleido Vilniaus universiteto (VU) leidykla. Akademikas Audrius Beinorius – vienas aktyviausiai besireiškiančių Lietuvos filosofijos, kultūros, religijotyros tyrėjų, indologijos ir budizmo tradicijų žinovų. Ne tik knygos pavadinimas, bet ir autoriaus asmenybė pritraukė dalyvius gausiai susirinkti.

Knygos „Saṃvāda: Filosofiniai pokalbiai su Indija“ anonse rašoma, kad „monografijoje, remiantis pirminiais sanskrito ir pali kalbų šaltiniais ir gausia kritine literatūra, analizuojamas visas spektras savitų indiškos filosofijos idėjų ir koncepcijų, mitologinės, religinės doktrinos bei specifiniai kultūriniai Indijos reiškiniai. Daug dėmesio joje skiriama Indijos ir Vakarų intelektinei sąveikai, atskleidžiami ir demaskuojami Vakaruose vis gyvuojantys stereotipizuoti indiškos kultūros vaizdiniai. Knyga skiriama ne tik plačiam mokslininkų ratui – filosofams ir religijotyrininkams, psichologams ir istorikams, bet ir vis iems besidomintiems tiek indiškąja mąstymo tradicija, tiek ir lyginamąja, hermeneutine tarpkultūrinės sąveikos problematika.“

Knygos vidinis viršelis. Sanskritiško upanišadų tekstų fragmentai.

Ką reiškia sanskrito žodis saṃvāda? Monografijos įvade aiškinama, kad „Sanskrito žodis saṃvāda, pavartotas šios knygos pavadinime, yra didžiai polisemantinis, daugiaprasmis. Pasak niuansuoto Vamano Shivaramo Aptes „Praktinio sanskrito-anglų kalbos žodyno“, jis gali būti vartojamas įvairiomis reikšmėmis: „kalbėtis kartu“ „pokalbis“, „dialogas“, „diskusija, „debatai“, „žinių perdavimas“, „konsultacija“, „pritarimas“, „susitarimas“ ir kt. (…) Archajinis priešdėlis ir sanskrito dalelytė saṃ- visada apibūdina dviejų veikėjų, dviejų subjektų ar dviejų veiksnių sueigą, sąveiką, sąjungą, jungtį, išbaigtumą, visumą. O žodis vāda – nusako polemiką, kalbėjimą, dialogą, diskusiją, argumentavimą. Visos minėtos šių dviejų sandų reikšmės, kaip jokio kito žodžio, kartu sudėtos itin taikliai nusako ir kertinę šios monografijos idėją – kalbėtis, polemizuoti, diskutuoti ir, tikėtina, susitarti, rasti bendrą filosofinių, religijotyrinių ar kultūrologinių debatų vardiklį dviejų kultūrinių perspektyvų, europinės ir indiškosios, lauke. Fonetiškai šiam veiksmui ir siekiui artimiausias bene būtų lietuviškas žodis „sankalba“ – kalbėjimas kartu, kalbėjimosi ir susikalbėjimo prasme. Šios knygos tikslas yra atskleisti dviejų mąstymo trajektorijų savitumus, nebandant jų abstrakčiai centralizuoti, ar imtis neįmanomo uždavinio – rasti kažin kokių visa apimančių šių dviejų kompleksinių tradicinių dėmenų. Knyga yra ne kalbėjimas apie Kitą, o kalbėjimas su Kitu, ar saviti, dažnai nelengvi intelektiniai tarpkultūriniai debatai siekiant pažinti kitonišką mąstymo būdą ir neprimesti nuosavos tradicijos nuostatų, konceptų ar žvilgsnių prioritetų. Sankalba taip pat reiškia ir nuosavų stereotipų, kultūrinių, vertybinių projekcijų tarpkultūrinio pokalbio eigoje atpažinimą, jų įvertinimą ir įsisąmoninimą. Palaikyti dialogą, reiškia ir atsiverti, klausytis ir girdėti Kitą, taigi, tai savitas hermeneutinis veiksmas, kuriam reikia reflektyvaus budrumo ir kultūrinio jausmo.“

Monografijos sutiktuvėse dalyvavo akad. A. Beinorius, J. E. Nepaprastasis ir įgaliotasis Indijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje p. Shri Devesh Uttamas, filosofai prof. dr. Naglis Kardelis (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) ir doc. dr. Vytis Silius (VU Filosofijos fakultetas). Renginį vedė doc. dr. Kristina Garalytė (VU Azijos ir transkultūrinių studijų institutas). Organizavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius bei VU Filosofijos fakulteto Azijos ir transkultūrinių studijų institutas.

Iš kairės: prof. dr. Naglis Kardelis, J. E. Nepaprastasis ir įgaliotasis Indijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje p. Shri Devesh Uttamas, doc. dr. Kristina Garalytė, akad. Audrius Beinorius, doc. dr. Vytis Silius.

Doc. K. Garalytė, pradėdama susitikimą, pristatė ambasadorių, kitus monografijos sutiktuvių dalyvius. Pažymėjo, kad tai penktoji prof. A. Beinoriaus monografija, klausė autoriaus, kaip kito jo santykis su Indija, kokia asmeninė refleksija. Akad. A. Beinorius kalbėjo, kad laikui bėgant keitėsi jo žvilgsnio skvarbumas ir santykiai su Indija: tai vakariečio santykis su Indija, per 30 tyrimų metų nuolat kintantis, takus santykis, nuolatinis hermeneutinis santykis su kitoniškumu. Pažymėjo sparčiai vykstančius Vakarų filosofų, religijotyrininkų požiūrio pokyčius lyginant Vakarus su Indija, Vakarus su Kinija, Vakarus su Japonija, išryškinant panašumus ir skirtumus. Kėlė klausimą dėl žodžio filosofija, kai jis pradedamas vartoti ne vien tik europiniame kontekste, bet ir Indijos, Kinijos kultūrų lauke. Sakydamas, kad kitoje kultūroje žmonės mąsto kiek kitaip ne tik aktualizuodami savo kasdienes problemas, rūpesčius, bet ir samprotaudami apie amžinus vertybinius klausimus: kur link judame, kokia gyvenimo prasmė, todėl ir neturėtume visur ieškoti tik vienodo parapijinio, Vakarų civilizacijos nuostatomis paremto mąstymo. Pasak autoriaus, lyginamieji komparatyviniai kultūrų tyrimai išryškindavo ir akivaizdų stokos efektą, t. y. suvokdami savo kultūrą ir joje atsiradusias filosofines, estetines, vertybines nuostatas bei principus laikydami normatyviniais, į kitas kultūras žiūrime per stoką: jie stokoja to, pas juos nėra ano ir pan. Siūlo kelti klausimą ne apie tai, kad yra tam tikros sąvokos, kurios Indijos kultūroje, pvz., laisva valia, neturi tokios reikšmės, netgi beveik nežinomos, bet kelti klausimus, kodėl Vakarų civilizacijoje nėra, pvz., karmos sąvokos? Tada galėtume analogiškai sakyti, jog tai mūsų kultūros intelektinė stoka. Todėl autorius siūlo išeiti iš vis dar uždaro europinio mąstymo lauko ir integruoti indiškąjį mąstymą, indiškojo mąstymo paveldą į pasaulinį kontekstą, parodyti deramą jos vietą nenuvertinant, neatmetant, bet ir nemistifikuojant. Siūlo bandant suvokti kitą, kartu pabandyti pažvelgti ir į save patį, į mūsų pačių projekcijas, stereotipus, vertybines nuostatas.

Akademikas kalbėjo apie egzodą, apie kelionę, apie išėjimą iš savo „kultūrinės dėžutės“, išėjimą iš savo pasaulėžiūrinio vertybių lauko į kitoniškumą, kad iš ten galėtume pažvelgti į save pačius, į tai, kaip mąstome, ką labai įžvelgiame kituose, o ko tiesiog nenorime matyti. Monografijoje įvade tai gražiai įvardyta: „Taigi pagrindinis transkultūrinių kelionių tikslas – atverti langus į išorinį pasaulį ir atrasti, kad egzistuoja kitokios idėjos, vertybės ir kitoks mąstymas, kitoks pasaulio suvokimas, kažkas kita nei tiesiog „žemesni“, o tuo labiau „priešai“ Indija tam yra itin palankus regionas, intelektinė kelionė, į kurį verčia „išeiti iš nuosavos dėžutės“, Richardo Slimbacho žodžiais tariant. [...] Pereiti nuo lokalios, ribotos parapijinės vizijos prie platesnės, globalesnės regmės neišvengiamai reikia egzodo, išėjimo, kelionės. Tačiau tikrasis egzodas turėtų būti suvokiamas ne kaip geografinis, o kaip intelektualinis, kultūrinis, psichologinis ar, tiesiog tariant, dvasinis dvelksmas.“

Tęsdama pokalbį, doc. K. Garalytė klausė J. E. Indijos Respublikos ambasadoriaus Lietuvoje Shri Devesh Uttamo, koks jo įspūdis apie šią monografiją? Ambasadorius dėkojo už susitikimą, sveikino akad. A. Beinorių, kuris savo moksliniais tyrimais, parašytomis monografijomis plečia, gilina Indijos ir Vakarų filosofijų dialogą. Pažymėdamas, kad Indija yra mokymosi židinys, ekonominis centras, istoriškai turintis globalius ryšius, ambasadorius yra įsitikinęs, kad ši monografija dar labiau priartins globalios Šiaurės šalis prie Indijos, padės stiprinti abipusius ryšius ir bendradarbiavimą.

Renginio vedėja prof. Naglį Kardelį pristatė kaip antikinės ir kasdienės filosofijos ekspertą ir klausė, kokios monografijos įžvalgos yra aktualiausios, kaip Indijos pažinimas gali pritraukti Vakarų filosofus? Ar egzistuoja Indijos filosofija? Prof. N. Kardelis patikino, kad Indija turi savo filosofiją ir tai tik prietarai, kad vien graikai tai išmano. Toliau profesorius kalbėjo, kad Indijos civilizacija –  skirtingų kultūrų ir tradicijų, ir savitai vieninga, iškyla kaip vientisas regionas. Palygino su santaka, kai daugybė skirtingų srovių sueina į vieną šaltinį. Pagyrė, kad labai vykęs monografijos pavadinimas, pažymėdamas, kad dialoge – tarp Paties ir Kito – neturime pavirsti kitu ar kitą paversti savimi, o esencializmas ir eurocentrinė perspektyva yra grėsmingi pavojai. Profesorius pateikė savo įžvalgas apie eurocentrizmą. Lygindamas šią knygą su kitomis autoriaus monografijomis, profesorius kalbėjo, kad autoriaus takumas išlieka ir tai yra jo stiprybė, kad knyga įvairi, kaip gijos, kurios susipina ir išsipina. „Daugis nėra tik dėl daugio. Indija atpažįstama kaip vienis kylantis  iš daugio. Knygos autorius tą parodo ir knygoje tą išdėsto, išlaikydamas distancinį santykį. Knyga yra kaip ir kaip Indija. Tai ne skirtingų kultūrų pristatymas, o jų bendravimas“, – sakė profesorius.

Doc. K. Garalytė kreipėsi į doc. dr. V. Silių, kuris kartu su prof. A. Beinoriumi vykdė tarptautinį mokslinį projektą apie laisvos valios, likimo ir sėkmės koncepcijas skirtingose kultūrose, prašydama pakomentuoti apie Indijos ir Kinijos kultūras, kas šioje monografijoje yra vertinga sinologams? Doc. dr. V. Silius sakė, kad Beinorius yra ne tik kolega, bet ir buvęs dėstytojas, esamas Mokytojas, įsitraukęs ir įtraukiantis Mokytojas. Anot docento, įvardijimai – indologas, sinologas, – primeta mokslininko vertinimą, o Beinorius pirmiausia yra filosofas. Docentas tęsė, kad filosofo išorės objektas yra  kalba. Beinorius pavydėtinai jautrus kalbai, – metodologiškai užčiuopia ne tik kalbą, bet ir kalbėjimą ne vieni apie kitus, bet vieniems su kitais. V. Siliaus nuomone, iš filosofijos perspektyvos monografija yra labai vertinga, joje aktualizuoti ir įžodinti reiškiniai, dalykai, žmonės. Tai rodo ir transkultūrinę prieigą: „Man reikia kito, kad galėčiau būti takiu savimi“, – kalbėjo docentas. Pabrėžė autoriaus laikyseną kaip žmogaus, nuolat reflektuojančio savo ribotumą: „Negali ateiti į žinojimo taško būseną. Ribotumas, kaip pozityvus reiškinys. Išeitinės pozicijos reflektavimas: tai filosofas, šnekantis iš savo vietos, sava kalba. Taip randasi subtilėjantis, gilėjantis pažinimas. Savotiškas hermeneutinis ratas. Stovėjimas ir kitėjimas susipina į turtingą audinį. Hermeneutinis takumas. Filosofiniai pokalbiai per Indiją su savimi.“

Pabaigoje autoriui buvo užduota klausimų, jį sveikino Užsienio reikalų ministerijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono grupės atstovė, pažymėdama, kad eurocentrizmas yra juntamas Vakarų šalyse, o Lietuvos požiūris yra skatinti dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą su šio regiono šalimis. Prof. A. Beinorius dėkojo visiems susirinkusiems, ambasadoriui, kolegoms, renginio organizatoriams.

 

Monografijos įvadas baigiamas budistiniu palinkėjimu iš pali kanono: „Sabbe sattā bhavantu sukhitattā!“ – „Tegul visos būtybės būna laimingos!“ Sakoma, kad kartojant šią frazę po truputėlį užgimsta draugiškumas ir bendrystės jausmas, tada šis pilnatvės linkėjimas siunčiamas visiems, į visas puses... ir pasaulis apgaubiamas meilės kupinu gerumu...

Parengė Aurika Bagdonavičienė, LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA
--------------

Spalio 1 d. akad. Audrius Beinorius pristatė savo naująją monografiją „Saṃvāda: Filosofiniai pokalbiai su Indija“ LRT radijo laidoje „Apie epizodą“ (29:34–49:18). Klausyti