Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nariui, habilituotam biomedicinos mokslų daktarui profesoriui Vytautui Basiui – 80

Lapkričio 2 d. Lietuvos mokslų akademijos nariui, habilituotam biomedicinos mokslų daktarui profesoriui Vytautui Basiui sukanka 80 metų.

Lietuvos mokslų akademijos bendruomenė nuoširdžiai sveikina Jus gražios sukakties proga. Didžiuojamės Jūsų kūrybinga ir vaisinga moksline ir mokslo organizacine veikla bei pasiektais mokslo rezultatais. Iš širdies linkime Jums tolesnės sėkmės, neblėstančios energijos, gyvenimo pilnatvės ir kuo geriausios kloties Jums ir Jūsų artimiesiems.

AKADEMIKO VYTAUTO BASIO mama mirė anksti, tėtis – tremtyje Vorkutos lageriuose. Baigė Akmenės vakarinę mokyklą, dirbdamas ligoninės registratūroje. 1961–1967 m. studijavo Kauno medicinos institute. 1967–1972 m. dirbo gydytoju Druskininkuose. Mokėsi Maskvoje, Mokslų akademijos Molekulinės biologijos instituto aspirantūroje (1969–1972). 1973 m. apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją, 1972–2016 m. dėstė Vilniaus universitete, kur 1989 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją; profesorius (1991). 1991–2003 m. – Vilniaus universiteto Neonatologijos klinikos vadovas; 2004–2016 m. – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Patologijos, teismo medicinos ir farmakologijos katedros profesorius. 1998–1999 m. – Sveikatos apsaugos viceministras. 2002–2004 m. – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkas. 2004–2008 m. dirbo UAB „Northway medicinos centrai“ generaliniu direktoriumi. 1991 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) nariu ekspertu, 2009–2018 m. dirbo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininku, 2013–2018 m. – Lietuvos mokslų akademijos vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi. Nuo 1999 m. – Vokietijos pediatrų draugijos narys.

Stažavosi ir kėlė kvalifikaciją Prahos (1975), Greifsvaldo, Rostoko (1977–1978), Erfurto (1981, 1983, 1985, 1986, 1987, 1991), Frankfurto prie Maino (1988), Vienos (1991), Miuncheno (1992, 1994), Bergeno (1996) universitetuose ir kitur. Žurnalo „Acta medica Lituanica“ vyriausiasis redaktorius (2013–2020), žurnalų „Lietuvos akušerija ir ginekologija“, „Sveikatos mokslai“, „Vaikų pulmonologija ir alergologija“ redakcinės kolegijos narys, Lietuvos „Saulės spindulio“ fondo įkūrėjas. Apdovanotas Lietuvos Respublikos mokslo premija (1994), Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įteiktas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius (2005 01 13, dekretas Nr. 192), apdovanotas Lietuvos mokslų akademijos atminimo medaliu (2019).

Akademiko V. Basio profesinėje ir akademinėje veikloje galima išskirti tris svarbias kryptis ir laikotarpius. Pirmiausia, tai intensyvi ir vaisinga klinikinė ir mokslinė veikla (1967–1998). Akad. Gintautas Jurgis Česnys 2004 m. rašė: „Užkietėjęs žemaitis, 1944 metais gimęs Akmenėje, greičiausiai paveldėjo savo genties būdingąsias savybes – užsispyrimą ir nuoseklų tikslo siekimą. Lyg ir svajojęs tapti architektu, Vytautas Basys 1967 m. pasirenka mediko specialybę – baigęs Kauno medicinos institutą pradeda dirbti Druskininkų ligoninėje, infekcinių ligų skyriuje. Bet tai nebuvo siaura specializacija, o tikra bendrosios praktikos gydytojo mokykla. Kaip juokauja profesorius, naktimis tekdavo laikyti ir chirurginius kablius. Vis dėlto jaunojo gydytojo netenkino toks įprastinis darbas, jį traukė mokslas, žmogaus biologijos pažinimas. Pasitaikė proga 1969 m. Maskvoje stoti į medicininės genetikos aspirantūrą ir ją 1973 m. užbaigti kandidato (dabar daktaro) disertacija „Paveldimų ataksijų klinikinis ir genetinis polimorfizmas“. Grįžus į Vilnių ir Lietuvą ištikus trijų garsiausių pediatrų žūties tragedijai, teko dirbti išsijuosus, kad nesugriūtų tai, kas buvo jų sukurta. Jaunasis mokslininkas nesitenkina organizaciniu darbu, o toliau gilinasi į mokslą: 1989 metais apgina daktaro (dabar habilituoto daktaro) disertaciją.“

Profesorius tyrė paveldimų ligų ankstyvąją diagnostiką, jų paplitimą lietuvių populiacijoje, naujagimių medžiagų apykaitos sutrikimus, perinatalinės hipoksijos reabilitaciją. Vienas pirmųjų atliko paveldimų naujagimių ligų (alfa1 antitripsino deficito) genetinius tyrimus. Taip pat tapo pripažintu pediatrijos, neonatologijos ir klinikinės farmakologijos ekspertu. Parašė knygas „Paveldimos ligos“ (su A. Sinkumi, 1979), „Vaisiaus ir naujagimių ligos“ (su K. Menceliu ir A. Venckausku, 1985); vadovo „Pediatro žinynas“ (1985), vadovėlio „Vaikų ligos“ (1976 ²1988), tęstinio leidinio „Naujagimių sveikatos registro duomenys“ (1997) vienas autorių. Akademikas beveik 50 metų dirbo ir praktikos gydytoju, tam skyrė nemažai laiko ir jėgų net užimdamas vadovaujančias pareigas.

Antruoju savo profesinės veiklos periodu (1998–2008) profesorius daug jėgų skyrė Nepriklausomos Lietuvos sveikatos apsaugos organizavimui ir reformoms, artinusioms Lietuvos mediciną prie Europos Sąjungos standartų. Akad. G. J. Česnys rašė: „Kai 1998 metais pasilaisvino sveikatos apsaugos viceministro vieta, pakviečiau profesorių Vytautą Basį būti kandidatu nuo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto. Ir kokia buvo mano nuostaba išgirsti atsakymą: dekane, betgi aš viską turiu. Ir tai ne dėl naudos, o gyvenimiško patyrimo prasme. Profesorius metus (1998–1999) ėjo tas pareigas, smalsumo vedamas – o ko žmonės taip veržiasi į valdžią. Suprato, kad tokiam žmogui reikia ypatingų savybių, ypatingo atsidavimo. Sveikatos apsaugos ministerija iškėlė uždavinį sutvarkyti perinatalinės tarnybos sistemą, sukurti nacionalinę perinatologijos programą. Vytautas Basys kartu su artimiausiais kolegomis suorganizavo tam metui labai modernią neonatologinę tarnybą, bendradarbiaudamas su Čikagos specialistais bei pasiremdamas Šveicarijos Vyriausybės neatlyginama finansine parama Lietuvai. Iki šiol ši perinatologijos programa sėkmingai tęsiama, o jos rezultatai labai reikšmingi mūsų šalies perinatalinio ir kūdikių mirtingumo rodikliams.“

Vadovaujant V. Basiui, pritaikius šveicarų patirtį ir gimdymo pagalbą sutelkus stambesniuose centruose, Lietuvoje pavyko gerokai sumažinti kūdikių perinanatalinį mirtingumą – pagal šį rodiklį Lietuva lenkia nemažai Vakarų Europos šalių ir yra tarp Europos lyderių. Profesorius daug nuveikė 1995–1998 m., būdamas PHARE narkotikų kontrolės programos koordinatoriumi, o 1999–2002 m. koordinavo PHARE sintetinių narkotikų prekursorių kontrolės programą. 2002–2004 m. – Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas. 2003–2004 m. vadovavo įdiegiant VVKT kokybės sistemą, buvo Lietuvos mokslo tarybos mokslo laipsnių ir pedagoginių mokslo vardų nostrifikacijos komisijos pirmininku (1992–1995). Profesorius savo administracinio ir organizacinio darbo patirtį sėkmingai pritaikė ir dirbdamas privačiame medicinos sektoriuje, 2004–2008 m. buvo privataus medicinos centro „Northway medicinos centrai“ generaliniu direktoriumi.

Trečiasis profesinės veiklos periodas buvo skirtas Lietuvos mokslų akademijai. V. Basio akademinė ir mokslinė veikla buvo įvertinta: 1991 m. jis išrenkamas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu, 1996 m. – nariu korespondentu, o 2009–2018 m. išrenkamas vadovauti LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriui, 2013–2018 m. – Lietuvos mokslų akademijos vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi. Akademikas prisidėjo prie tuomečio LMA prezidento Valdemaro Razumo inicijuotos LMA reformos, padariusios šią įstaigą panašią į Vakarų Europos šalių mokslų akademijas, dalyvavo užmezgant santykius su daugelio užsienio mokslų akademijų. Dirbo Lietuvos mokslo premijų komisijos atsakinguoju sekretoriumi. Akademikas visada buvo kolegiškas, draugiškas, atsižvelgdavo į LMA narių lūkesčius. Akad. G. J. Česnys 2004 m. apie V. Basio veiklą rašė: „3 monografijos, 5 vadovėliai, daugiau kaip 236 straipsniai – tai solidus mokslininko kraitis. Ir tai ne dėl to, kad aplenktum kitus, perdėtai išsiskirtum. Tai mokslininko gyvenimo būdas, nes jis toks, kuriam visko pakanka.“

Sveikiname gerbiamą Akademiką gražios sukakties proga ir nuoširdžiai linkime sveikatos, neblėstančios energijos ir dar daug naujų kūrybinių idėjų!

Akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas,
vyriaus. koordinatorė dr. Jadvyga Olechnovičienė