Naujienos

Lietuvos tyrėjos – Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatės

2024 metais trijų Baltijos valstybių mokslų akademijų ir nacionalinių UNESCO komisijų surengto konkurso „Moterims moksle“ laureatėmis Lietuvoje šiemet tapo tyrėjos Greta Varkalaitė, Šarūnė Daškevičiūtė ir Viltė Janušauskaitė. Kiekviena jų gaus 7 000 eurų stipendiją už pasiekimus atliekamuose tyrimuose ir gretutinėje veikloje bei siekiant paskatinti jų karjerą moksle. Lapkričio 12 d., antradienį, Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyks devynių 2024 metų konkurso laureačių iš trijų Baltijos valstybių apdovanojimo iškilmės. Numatoma, kad jose laureates sveikins šalių švietimo ir mokslo ministrai, dalyvaus nacionalinių mokslų akademijų ir UNESCO sekretoriatų vadovai. Renginys vyks anglų kalba, bus tiesiogiai transliuojamas iš LMA salės.

Dr. Greta Varkalaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Daktarė Greta Varkalaitė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto mokslo darbuotoja, siekia patobulinti ankstyvąją skrandžio vėžio diagnostiką. Tam ketina pasitelkti 2021 metų metodu tituluojamą erdvinę transkriptomiką, nustatyti molekulinius pokyčius skrandžio kancerogenezės metu ir įvertinti biožymenis, susijusius su ikivėžinėmis ir navikinėmis būklėmis. Naujausi tyrimai rodo, kad tai sudaro sąlygas retų ląstelių populiacijų, atsakingų už vėžio progresavimą, analizei, naviko potipių ir svarbių vėžio mikroaplinkos veiksnių tyrimui. Jos darbas ne tik prisidės prie fundamentinių žinių apie pagrindinius molekulinius pokyčius, atsirandančius skrandžio kancerogenezės metu, bet ir gali suteikti klinikinės naudos diagnozuojant, prognozuojant ir gydant susirgimą.

Doktorantė Šarūnė Daškevičiūtė. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Šarūnė Daškevičiūtė, Kauno technologijos universiteto Cheminės technologijos fakulteto doktorantė, padeda siekti vieno Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų – prieinamos ir švarios energijos. Ji dirba akad. Vytauto Getaučio vadovaujamoje laboratorijoje, kuriančioje ir tiriančioje naujas medžiagas saulės elementams. Šiuo metu plačiausiai naudojami polikristalinio silicio saulės elementai, tačiau juos gaminti brangu ir sudėtinga. Kaip pigi alternatyva sparčiai kelią skinasi perovskitiniai saulės elementai (PSE), kurių efektyvumas per pastarąjį dešimtmetį sensacingai išaugo nuo 3,8 iki daugiau nei 26 proc. Labai svarbi šių PSE konstrukcijos dalis yra krūvininkus transportuojantis sluoksnis, kuris – dažniausiai organinis puslaidininkis kodiniu pavadinimu Spiro-OmeTAD – dar gerokai brangus. Laureatė sintetina ir tiria alternatyvias organines medžiagas, kurios būtų pigesnės ir stabilesnės.

Dr. Viltė Janušauskaitė. J. Jakštaitės nuotrauka.

Daktarė Viltė Janušauskaitė savo mokslines ir pedagogines pareigas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete derina su įvairiapuse praktine, projektine architektės ir istorikės veikla. Artimiausiu metu ji ketina, remdamasi nauja dar nepublikuota medžiaga ir disertacija, parengti monografiją spaudai užsienio leidykloje anglų kalba. Joje atsispindės urbanistinio paveldo apsaugos istorija sovietų okupuotoje Lietuvoje, lyginant su tarptautiniais paveldosaugos kontekstais nuo idėjų lygmens iki kasdienybės istorijos atvejų: Estijos – buv. SSRS lygmens, Čekijos – buv. Čekoslovakijos, iš kurios periminėta regeneracijos metodika, Prancūzijos – Vakarų Europos, secteur sauvegardé (saugomos miesto dalies) koncepto.
Estijoje konkursui paraiškas teikė 29 pretendentės, iš jų 21 – dirbančioji gamtos, inžinerijos ir technologijų ar medicinos ir sveikatos mokslų srityse (įskaitant 11 doktorančių) ir 8 – socialinių mokslų daktarės. Latvijoje – 50 gamtos, inžinerijos ir technologijų ar medicinos ir sveikatos sričių ir 13 humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjų. Lietuvoje konkurse varžėsi atitinkamai 35 (įskaitant 12 doktorančių) ir 16 tyrėjų. Plačiau apie stipendijos laureates iš Estijos ir Latvijos skaitykite Estijos mokslų akademijos ir Latvijos mokslų akademijos svetainėse.

Parengė Andrius Bernotas, LMA Organizacinio skyriaus vadovas