Naujienos
Iš ciklo „Profesorius ir jo mokykla“: prof. Vytauto Miškinio jubiliejinis vakaras
2024 11 14
Lapkričio 7 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ ir Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokykla pakvietė vilniečius į ciklo „Profesorius ir jo mokykla“ renginį, skirtą „Ąžuoliuko“ choro 65-mečiui, šios muzikos mokyklos 45-mečiui ir jos įkūrėjo Vytauto Miškinio 70-mečiui paminėti. Šio jubiliejinio renginio svečiai – įžymus menininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dirigentas, kompozitorius, pedagogas, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas prof. V. Miškinis bei jo vadovaujamas choras.
Renginio vedėjas taip pat ryški meno pasaulio asmenybė – operos solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas Vladimiras Prudnikovas. Sveikindama Maestro jubiliejaus proga LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė (šių eilučių autorė) padeklamavo išeivijos poeto Henriko Radausko eilėraštį „Dainos gimimas“, linkėdama kompozitoriui sukurti dar daug naujų dainų ir jas atlikti drauge su choru.
Dirigentas V .Miškinis (centre) su renginio vedėjais – prof. V. Prudnikovu ir A. Daučiūniene.
Renginio vedėjas V. Prudnikovas, pasirodo, taip pat vienas pirmųjų „Ąžuoliukų“, paragino dirigentą papasakoti apie savo gyvenimo kelio pradžią, apie savo mokytoją Hermaną Perelšteiną.
V. Miškinis prisipažino esąs pats seniausias „Ąžuoliukas“, kurio stažas siekiąs šešiasdešimt trejus metus, sakė, kad kito tokio nerastume. Jis papasakojo, kad pradžia buvusi fantastiška, jo pomėgį dainuoti tėvai iššifravę anksti, dainuoti jis pradėjęs nuo septynerių metų H. Perelšteino vadovaujamame berniukų chore. H. Perelšteinas buvęs įspūdingos išvaizdos, atrodęs tarsi demonas, vaikus tiesiog užhipnotizuodavęs, visi norėjo būti į jį panašūs, ypač juos papirkdavęs savo pokalbiais apie muziką. Mokėjo gražiai paaiškinti to amžiaus vaikui suprantama kalba apie kūrinį: kodėl tokį kūrinį pasirinko, apie ką tas kūrinys, kaip reikia jį atlikti. Dainuoti Vytautui buvę malonu, tai buvusi viena iš jo saviraiškos ir laisvalaikio praleidimo formų.
Kalba V. Miškinis.
„Dainuoti man lengvai sekėsi, galbūt, dėl to aš tapau muzikantu“, – sakė V. Miškinis. „Dainuoti – taip, o kaip dirigentas?“ – taikliai klausė V. Prudnikovas. Daug kas iš „Ąžuoliuko“ norėjo būti dirigentu, pamėgdžioti H. Perelšteiną, įsigyti tokį švarką, kokį jis nešiojo, mokėti įtaigiai kalbėti. Dirigentas taip pat yra specialybė. V. Miškinio pedagoginius sugebėjimus užimti 5–6 metų vaikus anksti pastebėjo H. Perelšteinas ir paskatino tobulintis. Ypač dėl to, kad sovietmečiu po studijų jau galėjai turėti garantuotą darbo vietą. „Jeigu jis matydavo, kad vaikas gabus, pedagogas skatindavo pasirinkti muziko kelią. Jis tarsi lengva ranka pastūmėdavo, savo įtaiga mokėjo paskatinti ir tėvus, ir vaikus. Mes tai įtakai pasiduodavom. Todėl dirigentų skaičius yra nemažas: Povilas Gylys, Algirdas Klova, Arvydas Girdzijauskas. Pagaliau, ir V. Prudnikovas yra puikus dirigentas. Mes kartu dirbome su „Ąžuoliuko“ jaunučių choru. Jis taip pat yra ir koncertmeisteris, puikiai valdo instrumentą, studijų metais jis grojo, aš dirigavau. O dar ir įžymus dainininkas. Tokių menininkų apskritai reta Lietuvoj, Vladas taip pat yra Perelšteino atradimas. Dabar rinka laisvų dirigento vietų jau nepasiūlys“, – kalbėjo dirigentas V. Miškinis.
Renginio akimirka.
V. Prudnikovas atkreipė dėmesį, kad ne visi dirigentai rašė muziką, o V. Miškinis yra sukūręs arti tūkstančio įvairaus žanro kūrinių. Ir ne tik chorui, tarp jų – miuziklas „Pasaka apie švelnukus“, opera vaikams „Pienės pūko miestas“, kantata „Creator alme, siderum“ (pagal liturginį tekstą), apie 150 religinių kūrinių, per 100 dainų instrumentuočių įvairioms instrumentų sudėtims. Nemažą kūrybos dalį sudaro dainos vaikams – tam įtakos turėjo jo darbas su „Ąžuoliuko“ choru.
O rašyti muziką jį taip pat paskatinęs jo įžymusis mokytojas H. Perelšteinas. Pajutęs, kad gabus studentas nori save išreikšti ir kitur, jis pasiūlė atnešti savo kūrinius jam parodyti. Jau baigus studijas, gimus sūnui, pradėjo rašyti ciklą vaikams apie žiemą, kas žiemą miega. Ir tas ciklas išplito. Kai jau dirbo profesionalų darbą, dėstė chorinį dirigavimą Lietuvos muzikos akademijoje, kiekvieną laisvą minutę rašė muziką. Rašė pagal poetų Ramutės Skučaitės, Violetos Palčinskaitės, Anzelmo Matučio ir kitų vaikiškas eiles. „Prie fortepijono skaitai eiles, groji ir improvizuoji, tada užrašai, arba įrašai į magnetofoną. Smegenys taip įtemptai dirba, regis, vis atsidaro naujas stalčiukas ir iš jo sklinda muzika. Taip gimė šimtai dainelių. Na, o mano gyvenimo tikslas – 1 000 dainų parašyti, aš prie to jau artėju“, – pasakojo kompozitorius.
Diriguoja V. Miškinis.
Jo kompozicijose labai glaudus muzikos ir poetinio teksto ryšys. Kurdamas kompozitorius daug dėmesio skiria atlikėjo amžiui, su tuo susijusioms dainavimo galimybėms, specifikai ir šiuolaikinėms tendencijoms. Renginio organizatorei rūpėjo sužinoti, kokių charakterio savybių reikia taip vaikų dievinamam, didžiulį autoritetą turinčiam pedagogui, kaip sprendžiamos kylančios problemos, jei jų atsiranda. „Svarbiausia yra bendrauti. Jei tu esi jau kažkas ypatingo tam vaikui, šitą statusą reikia gerbti, nes vaikas iš tavęs kažko tikisi. Tai labai atsakinga, tad nenuvilk pašnekovo. Bendravimas yra pati didžiausia pasaulyje sukurta vertybė. Aš su vaikais bendrauju normaliai. Aš manau, kad geras pedagogas yra tas, kuris moka išklausyti ir teisingai, protingai patarti. Norint tikėtis sėkmės, reikia bendrauti. O sprendžiant konfliktą geriausias draugas yra šypsena“, – šypsojosi profesorius. Paklaustas, ar toks užimtas žmogus turi laisvalaikį, jis atsakė, kad reikia planuoti savo dienotvarkę, padalyti savo veiklas naudingumo prasme, tada visur suspėsi, o pailsėti, atsipalaiduoti geriausia žvejojant, žvejyba jam esanti geriausias vaistas nuo streso.
Dainuoja „Ąžuoliukas“.
V. Prudnikovas priminė, kokia plati ir įvairiapusė yra V. Miškinio profesinė veikla. Kelis dešimtmečius Maestro vadovaujamas berniukų choras „Ąžuoliukas“ svariai prisidėjo prie lietuvių chorinės muzikos populiarinimo Lietuvoje ir svetur. Jie gastroliavo Europoje, JAV, taip pat su vyrų choru dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų ir festivalių, pelnė prizines vietas. Jo vadovaujamas „Ąžuoliukas“ padarė per šimtą fondinių įrašų Lietuvos ir užsienio radijui, dalyvavo televizijos laidose, kino filmuose ir muzikiniuose spektakliuose, įrašė daugybę vinilinių ir kompaktinių plokštelių.
Gausūs choro „Ąžuoliukas“ gerbėjai.
„Nuo 1993 m. Vytauto Miškinio muzika skamba visose Moksleivių, Pasaulio lietuvių, Studentų, (Gaudeamus) „Mes Lietuvos vaikai“ dainų šventėse. Jo kūryba itin populiari ir Lietuvoje, ir užsienyje. V. Miškinis nuo 1980 m. yra respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių dirigentas, Lietuvos moksleivių dainų švenčių meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas. Jis taip pat yra daugelio šalies vaikų chorų konkursų žiuri pirmininkas, dalyvavo tarptautinių chorų konkursų žiuri darbe Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje, kūrinių vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje“, – rašoma jo biografijoje.
Nemažai jo kūrinių pelnė įvairių konkursų apdovanojimus Lietuvoje, buvo paskelbti privalomais tarptautiniuose choro dirigentų konkursuose Italijoje, Austrijoje, Argentinoje, Švedijoje, Vokietijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.
Mažiausia V. Miškinio gerbėja.
Dabar choras „Ąžuoliukas“ ruošiasi kelionei į Prancūziją. Lietuvos sezono Prancūzijoje metu vyks projekto „Dainų šventė Tulūzoje“ pristatymas. Tris dienas Tulūzos mieste skambės koncertai, vyks chorų maratonai, meistriškumo kursai, kuriuos ves Dainų šventės dirigentas prof. V. Miškinis. Kamerinis „Ąžuoliuko“ choras dalyvaus drauge su prancūzų chorais dainų šventėje ir atliks lietuvišką programą.
Šį Mokslų akademijoje vykusį jubiliejinį vakarą choras atliko kūrinius, skambėsiančius Prancūzijoje. Susirinkusiuosius džiugino kompozitorių Juozo Tallat-Kelpšos, Gintaro Venislovo, Vytauto Miškinio, Vytauto Kernagio kūriniai. Linkime kuo geriausios sėkmės Prancūzijoje!
Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA