Naujienos

Biologijos mokytojams skirta konferencija „Sveikatos ir gyvybės mokslų perspektyvos“

Lapkričio 15 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacija surengė Lietuvos biologijos mokytojams skirtą konferenciją „Sveikatos ir gyvybės mokslų perspektyvos“. Ši tradicinė konferencija LMA organizuojama jau daugiau kaip penkiolika metų. Jos tikslas ‒ skleisti naujausias biologijos ir medicinos mokslo žinias Lietuvos biologijos mokytojams. Konferencijos dalyvius pasveikino LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas ir Lietuvos biologijos mokytojų asociacijos (LBMA) pirmininkė dr. Asta Navickaitė.

Akad. Limas Kupčinskas.
Dr. Asta Navickaitė.

Pranešimus apie svarbiausias ir naujausias sveikatos ir gyvybės mokslų aktualijas skaitė iškiliausi Lietuvos mokslininkai.



Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, LMA Jaunosios akademijos alumnas dr. Giedrius Gasiūnas skaitė pranešimą „Genomo redagavimas: kur einama toliau?“. Jis pažymėjo, kad Cas9 baltymo veikimas buvo ištirtas 2012 m., o prie to reikšmingai prisidėjo ir Lietuvos mokslininkai. Per pastarąjį dešimtmetį šis atradimas sukėlė didžiulį proveržį molekulinės biologijos ir biotechnologijų srityse – šiuo metu reta laboratorija išsiverčia be CRISPR-Cas technologijos panaudojimo. 2020 m. už Cas9 mechanizmo atradimą skirta Nobelio medicinos premija, taip pat 2023 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje patvirtinta pirmoji terapija kraujo ligoms gydyti. CRISPR-Cas9 pritaikymo galimybės yra labai plačios, jos apima ne tik mediciną, bet ir žemės ūkį, kur šio molekulinio įrankio taikymas gali reikšmingai prisidėti kovojant su klimato kaita. Pranešėjas nagrinėjo Cas9 mechanizmą bei svarbiausius atradimo veiksnius, lėmusius sėkmingą jo panaudojimą įvairiose srityse, taip pat apžvelgė naujausias inovacijas, skatinančias CRISPR-Cas technologijos vystymąsi ir besiplečiantį pritaikymo potencialą.  

 

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Bioinformatikos laboratorijos vadovas akad. Česlovas Venclovas pranešime „Populiariai apie bioinformatiką“ pažymėjo, kad bioinformatika yra palyginti jauna tarpdisciplininė mokslo šaka, kurioje naujoms žinioms kurti naudojami kompiuteriniai metodai ir biologiniai duomenys. Bioinformatika ypač suklestėjo per pastaruosius du dešimtmečius, kai ėmė labai sparčiai gausėti biologinių duomenų kiekiai. Šiuo metu sunku suskaičiuoti, kiek per tą laiką atsirado įvairiausių bioinformatikos atšakų. Pranešime akademikas pagrindinį dėmesį skyrė baltymų struktūrinei bioinformatikai, kuri apima baltymų sekų, struktūrų, funkcijos ir sąveikų tyrimus molekuliniame lygmenyje. Ši bioinformatikos šaka atsirado anksčiausiai, tačiau ir toliau išlieka viena svarbiausių. Vienas pagrindinių baltymų struktūrinės bioinformatikos siekių – gebėti prognozuoti baltymų erdvines struktūras, nes būtent jos padeda suprasti, kaip baltymai veikia. Nepaisant to, kad bioinformatikai intensyviai kūrė tam tikslui skirtus metodus, atrodė, kad šį tikslą vargu ar pavyks pasiekti per artimiausius dešimtmečius. Tačiau prieš kelerius metus įvyko ryškus proveržis, kurį nulėmė dirbtinio intelekto panaudojimas. Šis proveržis stipriai paveikė ne tik bioinformatiką, bet ir daugelį kitų biologijos mokslo sričių. Būtent už tai šiais metais buvo skirta Nobelio chemijos premija. Baltymų struktūrinės bioinformatikos tyrimai vykdomi ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre.

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU)  Neuromokslų instituto vyriausiosios mokslo darbuotojos, Biochemijos laboratorijos vadovės akad. prof. Vilmantės Borutaitės pranešimas buvo skirtas mitochondrijoms – žinomoms ir naujoms jų funkcijoms aptarti. Mitochondrijos, esančios beveik visose eukariotinėse ląstelėse, yra ypatingos organelės. Jos vienintelės iš visų kitų ląstelės organelių turi savo DNR, savitas genų nuskaitymo bei baltymų sintezės sistemas, savitą membraninę sandarą. Funkciškai mitochondrijos yra pagrindinės energijos tiekėjos ląstelėse vykstantiems biosintezės, medžiagų bei informacijos pernašos procesams, mechaniniam judėjimui, reprodukcijai. XX a. paskutiniajame dešimtmetyje buvo išaiškinta unikali mitochondrijų funkcija – ląstelės mirties reguliacija. Dėl tokių gyvybiškai svarbių funkcijų mitochondrijos yra būtinos organizmo sveikatai, saugiam pažeistų ar žuvusių ląstelių pašalinimui, o sutrikus mitochondrijų funkcijoms, pažeidus jų integralumą ar įvykus mutacijoms mitochondrinėje DNR vystosi įvairios ligos, sutrikdančios viso organizmo veiklą ar net lemiančios organizmo mirtį. Todėl mitochondrijų struktūros, funkcijų, paveldėjimo mechanizmų tyrimai yra svarbūs ne tik fundamentaliosioms biologijos žinioms gilinti, bet ir šiuolaikinės medicinos praktikai bei tolesnei pažangai. Pranešėja aptarė svarbiausius bei naujausius atradimus mitochondrijų tyrimų srityje, jų svarbą ligų diagnostikai ir gydymui.

LSMU Anesteziologijos klinikos vadovas, LSMU Medicinos fakulteto dekanas, gydytojas anesteziologas prof. Andrius Macas skaitė pranešimą „Viskas apie narkozę: ar anestezijai naudojamos medžiagos skiriasi nuo narkotikų?“. Prieš 178 metus JAV pirmą kartą atlikta anestezija, kurią galima vertinti kaip šiuolaikinės anesteziologijos pradžia. Šiandien gerai žinoma, kad anesteziją sudaro trys pagrindiniai komponentai: miegas (narkozė arba nejautra), nuskausminimas (pasiekiamas opiatais), raumenų atpalaidavimas (relaksacija). Kaip veikia raumenis atpalaiduojantys vaistai, žinome beveik 70 metų – už tai skirta Nobelio premija. Kaip veikia narkotinės medžiagos skausmui malšinti – opiatai – žinoma daugiau nei 50 metų. Tačiau kaip sukeliama anestezija – paslaptimi išlieka visus 178 metus. Pranešėjas kalbėjo apie žinias, teorijas, hipotezes ir paslaptis. Tiek Europos, tiek pasaulio mastu Lietuva yra tarp labiausiai anesteziologijos srityje pažengusių valstybių, ne tik šiandien, bet ir tada, kai toli už Atlanto vandenyno buvo atlikta pirmoji anestezija – XIX a. pirmojoje pusėje.

Akad. Kęstutis Sasnauskas, dr. Jadvyga Olechnovičienė, prof. Algimantas Paulauskas.

Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedros prof. Algimantas Paulauskas su klausytojais aptarė gyvūnų ir žmogaus parazitus Lietuvoje. Šiuolaikinėje visuomenėje naminių ar net egzotinių gyvūnų laikymas vis labiau populiarėja. Remiantis Europos naminių gyvūnų augintojų maisto pramonės federacijos (FEDIAF) „Facts & Figures 2022“ ataskaita, Europoje šiuo metu gyvena maždaug 340 mln. augintinių, įskaitant kates, šunis, paukščius, smulkiuosius žinduolius, žuvis ir roplius. Regione yra 127,2 mln. kačių ir 104,3 mln. šunų, gyvenančių 91 mln. namų ūkių arba beveik pusėje (46 proc.) Europos. FEDIAF apskaičiavo, kad 26 proc. Europos namų ūkių turi bent vieną katę, todėl tai yra populiariausias augintinio pasirinkimas regione. Lietuvoje maždaug 70 proc. namų ūkių turi bent vieną šunį ar katę, tai iš viso apie 1,150 mln. gyvūnų, iš kurių 114 593 yra oficialiai registruotos katės. Tačiau nuolatinis šeimininkų kontaktas su augintiniais pasaulyje kasmet sukelia infekcijas, varijuojančias nuo lengvų alerginių reakcijų iki gyvybei pavojingų susirgimų, vadinamų zoonozėmis. Didelė dalis patogenų yra zoonozinio pobūdžio, maždaug 60 proc. visų žmogaus patogenų ir 75 proc. naujų patogenų patenka į šią kategoriją. Pernešėjų platinami patogenai yra atsakingi už maždaug 17 proc. infekcinių ligų. Socialiniai, ekologiniai, aplinkos ir mikrobiniai rizikos veiksniai, tokie kaip klimato kaita, paukščių migracija, miškų kirtimas, turizmas, veikia sinergiškai ir skatina pernešėjų platinamų ligų plitimą visame pasaulyje. Pranešėjas kalbėjo apie naminių gyvūnų galimas rizikas užkrėsti pernešėjų platinamais patogenais, turinčiais įtakos žmonių sveikatai įvairiose pasaulio šalyse vykstant klimato kaitai.

 
Žmogaus organizme esanti įvairių mikroorganizmų visuma, vadinama mikrobiota, sulaukia vis daugiau mokslininkų susidomėjimo, o naujausi gydymo metodai – žarnyno mikrobiotos modifikavimas ir transplantacija – padeda išgydyti ir sunkiausius pacientus. LSMU Gastroenterologijos klinikos ir Virškinimo sistemos tyrimo instituto  vadovas,  LMA Jaunosios akademijos alumnas prof. Juozas Kupčinskas pranešime „Mikrobiotos transplantacija – ateities perspektyvos“ teigė, kad mikrobiotos būklei didžiausią įtaką turi pats žmogus, tačiau netinkami gyvenimo įpročiai lemia vis didesnį šios svarbios sistemos išsibalansavimą. Mūsų kūną sudaro daugybė organų ir sistemų, o žmogaus mikrobiota mokslinėje literatūroje įvardijama kaip neatsiejama organizmo dalis. Žmogaus funkcionavimas be mikrobiotos praktiškai nebūtų įmanomas – ji gamina įvairius vitaminus bei padeda pasisavinti reikalingas medžiagas. Vis dėlto, nors iš esmės šių bakterijų veikla mūsų organizmą veikia teigiamai, sutrikusi jų pusiausvyra gali būti siejama ir su tam tikrų imuninių bei onkologinių ligų išsivystymu. Vienas iš pažangių žarnyno mikrobiotos gydymo metodų – mikrobiotos transplantacija – jau kurį laiką plačiai taikoma LSMU ligoninėje Kauno klinikose. Jau yra atlikta daugiau kaip 700 tokių procedūrų. Kiekvienais metais atsiranda naujovių, atveriančių naujų galimybių.

 
Diskusijose aktyviai dalyvavę mokytojai dėkojo Lietuvos biologijos mokytojų asociacijai ir Lietuvos mokslų akademijai už galimybę sutelkti mokytojus bei išklausyti įdomius pranešimus. Jau daug metų tradiciškai organizuojamos konferencijos biologijos mokytojams yra reikšmingos ir naudingos. Šiose kasmetinėse konferencijose mokytojai sužino daug naujų, aktualių dalykų, išgirsta žinių, kuriomis vėliau gali dalytis su savo auklėtiniais.

Parengė akad. Limas Kupčinskas, LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas,
dr. Jadvyga Olechnovičienė, vyriaus. koordinatorė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA