Naujienos

Kaip sutikti Nobelio fizikos premijos laureatą?

Spalio mėnesį akademijos bendruomenėje tradiciškai minima ypatinga šventė – daugiau kaip 100 metų vyksta Nobelio premijos laureatų skelbimai (šiemet tai buvo 123-ias kartas). Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ lapkričio 12 d. suorganizavo „Mokslo žinių dienos“ renginį, vykusį Vilniaus Žirmūnų gimnazijoje ir pakvietė Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) mokslo darbuotoją, Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentę dr. Maženą Mackoit-Sinkevičienę (šių eilučių autorę) pasidalyti su jaunimu keletu įdomių istorijų, skirtingais keliais ir skirtinga patirtimi, kaip jai pavyko sutikti Nobelio premijos laureatus savo moksliniame kelyje.

Per aštuonerius metus dr. M. Mackoit-Sinkevičienė sutiko daugiau kaip 15 Nobelio fizikos premijos laureatų.

Vienas įdomesnių susitikimų buvo su Franku Vilčeku (Frank Wilczek), kurį dr. M. Mackoit-Sinkevičienė sutiko dar 2019 m. Fizikos konferencijoje Krokuvoje, atstovaudama Lietuvos fizikų draugijai. Jos užduotis buvo pasveikinti Lenkijos fizikų draugiją 100 metų jubiliejaus proga. Būtent F. Vilčekas kartu su Deividu Grosu (David Gross) ir Deividu Policeriu (David Politzer) paaiškino, kaip veikia stiprioji branduolinė jėga, kuri laiko kartu protonus ir neutronus atomo branduolyje. Šie atrado asimptotinę laisvę, reiškinį, kuris rodo, kad kvarkai (mažiausios medžiagos dalelės) stipriai sąveikauja, kai yra toli vienas nuo kito, bet sąveika silpnėja, kai jie yra labai arti. Tai labai svarbu kvantinės chromodinamikos teorijai, aprašančiai stipriąją sąveiką. Trumpai tariant, jų atradimas paaiškino, kodėl kvarkai niekada nebūna laisvi ir padėjo geriau suprasti Visatos struktūrą. F. Vilčekas buvo vienas pirmųjų, supratusių, kad aksionai turi didelį poveikį fundamentinei fizikai ir astrofizikai, įskaitant jų potencialią reikšmę tamsiosios medžiagos sudėčiai.

Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė pabrėžė, kad nebūtina keliauti į užsienį, jog sutiktumėte Nobelio premijos laureatą. Jau kelerius metus VU FF TFAI (prof. Gediminas Juzeliūnas kartu su dr. M. Mackoit-Sinkevičiene) organizuoja viešas paskaitas, kurias skaito Nobelio premijos laureatai, tarp jų: Volfgangas Keterlė (Wolfgang Ketterle), Viljamas Filipsas (William Phillips) ir Alenas Aspė (Alain Aspect). Vienas iš pavyzdžių buvo 2022 m. – tada dėmesio centre buvo šaltos atomų dujos. Kuo jos ypatingos? Nobelio fizikos premijos laureatas V. Filipsas tiria atomų sąveikos su šviesa sukeltus reiškinius ir kvantinės informacijos valdymą pavieniais atomų kubitais. 1988 m. jis atšaldė atomus iki temperatūros, kuri buvo šešis kartus žemesnė nei anksčiau numatyta teorinė riba. V. Filipsas išplėtojo atomų šaldymo ir kaupimo lazerio spinduliais metodus, sukūrė atomų pagavimo žemose temperatūrose metodą.  Už šiuos darbus V. Filipsui kartu su Klodu Kohenu‑Tanudžiu (Claude Cohen-Tannoudji) bei Stivenu Ču (Steven Chu) buvo skirta Nobelio fizikos premija.  

Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė buvo Viljamo Filipso viešos paskaitos, kuri įvyko 2022 m. Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, asistentė.  

Minėti fizikos laimėjimai vėliau V. Keterlei naudojant natrio atomus leido sukurti vieną pirmųjų Bozė-Einšteino kondensatų – naują egzotinę medžiagos būseną, kurios egzistavimą dar prieš 70 metų numatė Albertas Einšteinas ir Indijos fizikas Satjendranatas Bozė (Satyendranath Bose). A. Einšteinas ir S. Bozė dar 1924 m. teoriškai apibūdino, kaip dalelės turėtų elgtis itin žemoje temperatūroje. Labai žemose temperatūrose susiformuoja milžiniška (kolektyvinė) atomų banga, kurioje visi atomai yra tos pačios kvantinės būsenos. Šioje būsenoje atomai yra tokie atšalę ir tokie lėti, kad iš tikrųjų susilieja ir elgiasi kaip vienas kvantinis objektas, kuris yra daug didesnis už bet kurį atskirą atomą.

VU FF TFAI išskirtinis profesorius ir LMA akademikas Gediminas Juzeliūnas, Nobelio fizikos premijos laureatas Volfgangas Keterlė ir Mažena Mackoit-Sinkevičienė.

V. Keterlę dr. M. Mackoit-Sinkevičienė sutiko 2018 m. Vilniuje, „Humboldt Kolleg“ konferencijos metu. Tiek V. Filipsas, tiek V. Keterlė į Lietuvą atvyko LMA akademiko prof. G. Juzeliūno kvietimu.
Su jaunimu dr. M. Mackoit-Sinkevičienė diskutavo apie grafeną ir šios medžiagos potencialą, apie kvantinį supynimą ir kvantinius kompiuterius, apie „Super-Kamiokande“ detektorių Japonijoje ir kt. Taip pat ji aptarė Konstantino Novoselovo eksperimentą su levituojančia varle ir priminė skirtingų fizikos teorijų užkulisius. Paskaita prabėgo itin greitai, o aktyviausi moksleiviai dovanų gavo ženkliukų, kuriuos skyrė Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija CERN.

Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė kartu su Nobelio fizikos premijos laureatu prof. Antonu Ceilingeriu (Anton Zeilinger). Jis buvo vienas pirmųjų mokslininkų, eksperimentais pademonstravusių kvantinę teleportaciją.

Paskaitos metu dr. M. Mackoit-Sinkevičienė aptarė Lindau Nobelio premijos laureatų susitikimą, į kurį ją delegavo VU FF komitetas ir LMA. Dr. M. Mackoit-Sinkevičienė be galo dėkinga VU FF ir LMA už šią neįkainojamą galimybę.

Po paskaitos dar apie valandą moksleiviai klausinėjo dr. M. Mackoit-Sinkevičienės ir diskutavo su ja apie studijas Vilniaus universitete, apie Fizikos fakultetą, mokslininkų kasdienybę, apie žaibų fiziką, biofiziką ir kt.

Parengė dr. Mažena Mackoit-Sinkevičienė