Naujienos

Ką sprendė LMA vadovai Tarptautinės mokslo tarybos Europos narių susirinkime?

Tarptautinė mokslo taryba (International Science Council, ISC), kurios narė yra ir Lietuvos mokslų akademija, vienija 250 pasaulio šalių mokslų akademijų ir su mokslu susijusių tarptautinių bei nacionalinių mokslo sąjungų, asociacijų, organizacijų. Įsteigti padaliniai, koordinuojantys veiklą Afrikos, Azijos ir Ramiojo vandenyno, Europos, Lotynų Amerikos ir Karibų regionuose.

Lapkričio 21–22 d. Švedijos karališkojoje mokslų akademijoje, Stokholme, vyko septintasis kasmetinis Tarptautinės mokslo tarybos (ISC) Europos narių (EN) susirinkimas. Europos ISC grupė jungia 48 narius – Europos mokslų akademijas, akademines tarybas, mokslo bendrijas, mokslinių tyrimų tinklus ir mokslinių tyrimų fondus Europoje. Šios grupės pagrindiniai tikslai: užtikrinti Europos mokslo bendruomenės interesų ir prioritetų įtraukimą į strateginį bendrą ISC planavimą, skatinti jų dalyvavimą pasaulinėje ISC veikloje ir programose abipusiškai naudingais pagrindais, palengvinti ISC sekretoriato ir nacionalinių organizacijų bendravimą bei koordinuoti jų veiklą. Susirinkime dalyvavo dvidešimt devyni Europos mokslų akademijų ir septyni mokslo tarybų atstovai, keturi kviestiniai pranešėjai ir du svečiai. Lietuvos mokslų akademijai atstovavo prezidentas akad. Jūras Banys ir viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius (šių eilučių autorius).

LMA prezidentas J. Banys ir viceprezidentas Z. Dabkevičius susirinkime.

Pirmoje susirinkimo atidarymo kalboje ISC EN Valdymo grupės pirmininkas, Estijos mokslų akademijos prezidentas Tarmas Somerė (Tarmo Soomere) pasiūlė temas, kurios, jo nuomone, dabar yra svarbiausios organizacijai. Jas turėtų nagrinėti Valdymo ir sukurta Ekspertų grupės ir jos būtų aptariamos ISC Generalinėje asamblėjoje. Tai 10 pagrindinių klausimų, į kuriuos atsakymus turėtų siūlyti ir visi ISC nariai:
1. ISC misija – būti pasauliniu mokslo balsu. Ar esame įsitikinę, kad dabartinė ISC kryptis atitinka šią misiją?
2. ISC vizija yra mokslas kaip pasaulinė viešoji gėrybė. Ką tai reiškia praktiškai? Kokia veikla paremtų tokią viziją? Ar dabartiniai ISC pasiekimai atitinka šią viziją?
3. Ar ISC veikla yra pakankamai naudinga jos Europos nariams? Jei ne, kokia veikla galėtų būti įtraukta siekiant didesnės naudos?
4. Kokie yra mokslinės leidybos reformos prioritetai?
5. Kokie yra dabartinių mokslininkų ir mokslo organizacijų vertinimo būdų pranašumai ir trūkumai? Kokie naudingi veiksmai galimi?
6. Kokie yra neatidėliotini klausimai ir kokių veiksmų reikia imtis kuriant dirbtinį intelektą (DI)? Ar Europa yra šių pokyčių priešakyje? Jei ne, kaip mokslų akademijos galėtų pagerinti situaciją?
7. Universitetai yra finansuojami valstybės. Kiek jų veiklos pobūdis atitinka laikotarpio poreikius? Ar tarpdalykiniai tyrimai turėtų tapti svarbesniu universitetų prioritetu?
8. Kiek skirtingose pasaulio šalyse pasitikima mokslu ir jo rezultatais? Kiek tam įtakos turi viešoji ir socialinė žiniasklaida?
9. Ar pasauliniu mastu mokslo bendruomenėje išlaikomas tinkamas santykis? Ar pietų šalių prioritetus neužgožia šiaurės šalių prioritetai? Kokių veiksmų reikėtų imtis, kad būtų sukurta visapusiškesnė pasaulinė mokslo bendruomenė?
10. Ar tinkama tiksliųjų mokslų, technologijų, humanitarinių ir socialinių mokslų pusiausvyra dabartinėje ISC ir mokslų akademijų veiklos aplinkoje?

ISC EN Valdymo grupės pirmininkas, Estijos mokslų akademijos prezidentas T. Somerė.

Taip pat patvirtinta susirinkimo darbotvarkė, 2024 m. Valdymo grupės ir sekretoriato veiklos ataskaita, 2023 m. ISC EN metinio susirinkimo protokolas, išklausyta aktuali dalyvaujančių organizacijų narių informacija. Kalbėję nariai pritarė, kad būtina svarstyti pasiūlytus T. Somerės klausimus. Jie siūlė daugiau dėmesio skirti ISC misijai įgyvendinti, finansavimo ir atstovavimo pagal finansinį indėlį klausimams spręsti, taip pat skatinti mokslo bendradarbiavimą nepaisant sienų, rasti būdą į mokslo veiklą įtraukti Vidurinės Azijos ir Afrikos šalis.
Susirinkime išklausytos ir aptartos trys pagrindinės dienos temos: Edinburgo universiteto profesorius Amosas Storkis (Amos Storkey) pristatė pranešimą „Dirbtinio intelekto iššūkiai“, Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) politikos analitikė Aleksandra Olajos-Šabo (Alexandra Olajos-Szabó) – „Įrodymais pagrįstos politikos formavimo gebėjimų stiprinimas valdymo ir viešojo administravimo srityse Europoje po pandemijos“, Europos jaunųjų akademijų mokslo patariamosios struktūros (YASAS) prezidentė, Tartu universiteto valdymo ir teisės politikos docentė dr. Helena Enma (Helen Eenmaa) skaitė pranešimą „Europos susigrąžinimo iššūkis“. Po pranešimų dalyviai pasiskirstė į tris grupes, kuriose diskutavo ir pateikė apibendrinimus pagal pranešimų temas.

Anot pranešėjo A. Storkio, dirbtinio intelekto pradžia yra laikoma 1995 m., kai pradėjo veikti „Windows“ programa ir pasirodė pirmosios žinios apie dirbtinio intelekto galimybes, kūrėsi „Yahoo“ ir kiti socialiniai tinklai. Dabar DI jau įsiskverbė į visas gyvenimo sritis ir labiausiai įsigalėjo fizikoje, chemijoje, biologijoje, informatikoje, geomoksluose ir medicinoje. DI tapo reikšmingas visose mokslo šakose, todėl labai svarbu ir mokslininkams, ir visuomenei išmokti jį tinkamai naudoti ir kontroliuoti.

A. Olajos-Šabo pristatė JTC, kuris įsikūręs penkiose Europos šalyse ir turi 50 mokslo laboratorijų, kasmet skelbia per 2 800 aukšto lygio mokslinių straipsnių. Šiuo metu vykdo du didelius projektus, viename jų – „Techninės paramos priemonės (TSI) projektas Mokslas politikai“ – iš septynių ES valstybių dalyvauja ir Lietuvos mokslininkai. Ji pabrėžė, kad tiek JTC, tiek visose šalyse vykdomų turimų rezultatai ir išvados turi pasiekti politikus ir sprendimų priėmėjus.

H. Enma kalbėjo apie jaunųjų mokslininkų organizacijų ir visų mokslininkų indėlį į Europos ekonomikos ir politinio stabilumo augimą. Reikia imtis iniciatyvos ir kūrybiškai skatinti Europos vienybę, labiau plėtoti Europos periferijos regionus ir tarptautinį bendradarbiavimą, užtikrinti Europos saugumą. Akademinė bendruomenė turi pripažinti savo atsakomybę už šiuos procesus ir turi būti varomoji jėga siekiant atkovoti Europą.
Kitą susirinkimo dieną rinkti nauji Valdymo grupės nariai. Grupės pirmininku toliau dirbti patvirtintas T. Somerė (Estijos mokslų akademija), nariai: Ana Mauranen (Anna Mauranen, Suomijos akademijų taryba), Augusta Marija Paci (Augusta Maria Paci, Nacionalinė mokslinių tyrimų taryba, Italija), Ilka Erdogan-Orhan (İlkay Erdoĝan-Orhan, Turkijos mokslų akademija), Manuelis de Leonas (Manuel De Leon, Ispanijos karališkoji mokslų akademija) ir Jūras Banys (Lietuvos mokslų akademija).

Susirinkimo dalyviai.

Taip pat aptartas ISC Europos narių įstatų keitimas. Posėdžio dalyviai siūlė aiškiai apibrėžti, kas turi teisę kviesti svečius ir stebėtojus į metinį susirinkimą. Nuspręsta, kad „organizacija narė, kuri rengia metinį susirinkimą, yra atsakinga už organizavimą ir praktinius susitarimus, įskaitant svečių ir stebėtojų pakvietimą, o pirmininkas konsultuojasi su Valdymo grupe.“ ISC EN Valdymo grupė pasiekė sutarimą, kad Valdymo grupėje turėtų būti numatyta vieta nariui iš Tarptautinės mokslo tarybos Vykdomosios valdybos. Priimta, kad „Ankstesnio pirmininko kadencija, trunkanti iki kito priimančiosios organizacijos, Valdymo grupės narių pasikeitimo, yra treji metai, su galimybe pratęsti dar vienai kadencijai. Pakviesto nario iš ISC Vykdomosios valdybos kadencija sprendžiama ISC EN metiniame susirinkime.“

ISC mokslo direktorė, einanti Tarptautinės mokslo tarybos Mokslo ateities centro vadovės pareigas dr. Vanesa Makbraid (Vanessa McBride) pristatė pranešimą „ISC veiksmai ir iššūkiai“, kuriame pabrėžė organizacijos valdymo struktūros, vadovybės ir veiklos strategijos atnaujinimo svarbą. Pažymėjo, kad svarbiausi iššūkiai yra: fragmentacijos vengimas veikloje, iniciatyvių žmogiškųjų išteklių paieška, bendradarbiavimo tarp partnerių skatinimas, papildomų finansinių išteklių teikimas organizacijos veiklai, atviro mokslo ir mokslo rezultatų skaitmeninimo skatinimas, mokslo misijos, skirtos pasaulio tvarumui, įgyvendinimas.

Aptartas Europos narių pranešimų rengimas ISC Generalinei asamblėjai, kuri 2025 m. sausį vyks Omane. ISC EN siūlo aptarti T. Somerės įvadinėje dalyje pasiūlytas temas, ypatingą dėmesį skiriant ISC misijai atnaujinti ir įgyvendinti, įrodymais pagrįstų sprendimų priėmimams skatinti, mokslo diplomatijai plėsti.

Nuspręsta kitą ISC Europos narių metinį susirinkimą organizuoti Turkijos arba Albanijos mokslų akademijose.

Parengė akad. Zenonas Dabkevičius