Naujienos

Žmogaus prigimties ir buities chemija

2024 11 26

Lapkričio 19 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams surengė antrąją paskaitą, kurią skaitė Vilniaus universiteto profesorius, Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas, akademikas Aivaras Kareiva.

Pirmojoje paskaitos „Žmogaus prigimties ir buities chemija“ dalyje jis pasidalijo mintimis apie žmogaus prigimties chemiją. Profesorius papasakojo, kad iki šiol neatsakytas klausimas apie gyvenimo ir gyvybės kilmę. Nors viso pasaulio chemikai jau daugelį metų bando tą išsiaiškinti. „1969 m. rugsėjo 28 d. 10.58 val. Merčisono miestelio Viktorijos valstijoje (Australija) gyventojai pamatė į juos krentantį didžiulį ugnies kamuolį, su ilga oranžine uodega, melsvu dūmu, kuris buvo matomas 400 km atstumu. Tai buvo Merčisono meteoritas. Šiame meteorite buvo rasta šimtai aminorūgščių – vienų būtiniausių gyvybės statybinių blokų. Tai buvo lyg patvirtinimas, kad gyvybės statybinės medžiagos atkeliavo iš kosmoso“, – kalbėjo profesorius.

Merčistono meteoritas.

Pasak jo, „daug mokslininkų įrodė, kad sudėtingas organines molekules galima sintetinti iš neorganinių pirmtakų (NH3, H2O, H2, CH4). Buvo susintetintos ir aminorūgštys. Eksperimentai buvo plačiai paplitę ir palaikyta idėja, kad ankstyvoji Žemės cheminė evoliucija lėmė natūralų cheminių „gyvųjų“ blokų sintezę iš negyvų neorganinių molekulių. Tačiau sintetinant visada susidaro aminorūgščių optinių izomerų mišiniai – dalis yra kairiojo, dalis – dešiniojo sukimo. Mūsų kūnuose situacija yra visiškai kitokia: aminorūgštys visos yra kairiojo sukimo, o nukleotidai visi yra dešiniojo sukimo. Klausimas, kas pirmas atsirado – baltymas ar DNR, lieka irgi neatsakytas.“

Susidomėję klausytojai.

Mokslininkas papasakojo, jog yra žinoma, kad labai paprastos cheminės medžiagos yra atsakingos už mūsų jausminę bei psichologinę būseną: „Paprasti monoaminai – adrenalinas, serotoninas ir dopaminas – veikia mūsų organizmo energiją (budrumą, dėmesio sutelkimą, entuziazmą, veržlumą). Šių medžiagų trūkumas ar perteklius, arba nesuderintas veikimas sukelia nerimą, nuotaikų ir kitų emocijų (prievarta, dominavimas, manija, agresija) atsiradimus ir svyravimus. Dėmesio sutrikimus, motyvacijos stoką, atminties ir pažinimo pablogėjimą taip pat gali sukelti šių monoaminų kiekio sumažėjimas. Sakoma, kad nuo jų gali priklausyti apetitas, seksualiniai ir kiti malonumų pojūčiai. Gal tai yra susiję su genetiniais dalykais? Į tai gali atsakyti tik mūsų genetikai ir epigenetikai – pasaulyje pripažinimo sulaukę profesoriai ir akademikai Vaidutis Kučinskas, Sonata Jarmalaitė, Juozas Lazutka, Saulius Klimašauskas, Artūras Petronis“, – vardijo akademikas.

Antrojoje paskaitos dalyje lektorius kalbėjo apie žmogaus buities chemiją, gausiai iliustruodamas ryškiomis skaidrėmis. Jis pasakojo, kad atėjus kiekvienam pavasariui, gamta pradeda gaminti milijonus įvairių cheminių medžiagų: naudingų ir nuodingų, kvepiančių ir dvokiančių, gydančių ir kenkiančių, būtinų ir nelabai reikalingų. „Ką gamina gamta, tą priimame drąsiai, bet jei tą pačią cheminę medžiagą pagamina žmogus – jau priimame rezervuotai. Kodėl? Pavyzdžiui E skaičiai jau kelia kažkokių įtarimų. O juk E skaičius suteikiamas tik toms medžiagoms, kurias itin saugu naudoti kaip priedus. E numeris arba kodas suteikiamas tik medžiagoms, kurias EFSA (Europos maisto saugos tarnyba) leidžia vartoti Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, tirpalas E101 yra riboflavinas, arba vitaminas B2“, – teigė profesorius.

Akad. Aivaras Kareiva skaito paskaitą.

Akademikas atkreipė dėmesį į namų vaistinėles, nes visuose namuose yra būtiniausių vaistų atsargų. „Ar pagalvojame, kas yra vienoje vaisto tabletėje? Paracetamolio vienoje tabletėje gali būti: (a) krakmolo – lengvina vaisto virškinimą, tabletės subyrėjimą skrandyje, išsiskiriant aktyviems komponentams; (b) povidono – vandenyje tirpus polimeras, suklijuojantis visus komponentus į tabletę; (c) magnio stearato – presuojant, apsaugo tabletę nuo sukibimo su presforma; (d) kalio sorbato – konservantas; (e) talko ir celiuliozės – tabletės tūriui padidinti; (f) dažiklio – vaisto prekinei išvaizdai pagerinti“, – aiškino jis.

Visiems buvo įdomu sužinoti apie augalus, turinčius narkotinių medžiagų. Akademikas pateikė marihuanos pavyzdį: „Kanapės yra kanapių augalo psichoaktyvus vaistas, skirtas medicininiam ar pramoginiam naudojimui. Nuolatinis klausimas ir diskusijų objektas – legalizuoti marihuaną, ar ne? Ar marihuana tikrai padeda žmonėms, sergantiems AIDS, onkologinėmis ligomis, glaukoma, išsėtine skleroze ar bet kuria kita liga, kai siekiama numalšinti skausmą? Yra daugiau nei 10 tūkst. dokumentais pagrįstų studijų, liudijančių marihuanos tvirtai žalingą fizinį ir psichologinį poveikį. Tačiau tiek pat yra ir priešingų studijų, tvirtinančių apie teigiamą kanapių poveikį. Marihuanos lapus ar gėlių viršūnes galima rūkyti, valgyti ar gerti kaip arbatą. Viena iš šių cheminių medžiagų – tetrahidrokanabinolis (THC) – yra pagrindinė, suteikianti marihuanai jos esminę savybę atpalaiduoti. Tačiau ne visas marihuanos poveikis yra būtinai susijęs tik su THC. Yra ir kitų kanabinoidų, kurių cheminė sudėtis panaši“, – argumentus dėstė profesorius.

 
Lektorius pateikė ir kitą pavyzdį: „Gamtoje randame daug „molekulių žudikių“. Ar visada jos yra žudikės? Ricina – vieni toksiškiausių gamtinių nuodų pasaulyje. Šie nuodai gaminami iš labai paprasto augalo – ricinmedžio, kurį ne vienas augina savo sode. Iš jo sėklų gaminamas labai veiksmingas vidurius laisvinantis aliejus. Šis aliejus nekenksmingas, tačiau iš ricinmedžio išgautas baltymas yra baisus nuodas. Manoma, kad jis 6 000 kartų stipresnis už kalio cianidą. Nuodas hioscinas, kuris veikia centrinę nervų sistemą, susidaro augaluose (drignė, durnaropė, kamščiamedis) biosintezės metu. Nuo didesnių dozių žmogus ilgam užmiega, o atsikėlęs nieko neprisimena, nuo dar didesnių dozių užmiega amžiams. Tačiau nedideliais kiekiais yra naudojamas medicinoje (skopolaminas). Į hiosciną labai panašus natūralus nuodas yra atropinas. Bet atropinas yra ir vaistas (hiosciaminas), skirtas tam tikroms nervų ligoms ir apsinuodijimams pesticidais gydyti, taip pat lėtinei širdies aritmijai gydyti ir seilėtekiui operacijos metu mažinti.“

Gausus klausytojų būrys.

Akad. A. Kareiva papasakojo ir apie kitas nuskausminamąsias medžiagas, būtinas medicinoje, bet ne visada naudojamas geriems tikslams. „Opijus (opiumas) – narkotinė medžiaga, išgaunama iš aguonų. Jo esminė veiklioji medžiaga yra morfinas (morfijus). Per pastaruosius šimtą metų farmacinės įmonės susintetinto šimtus morfino homologų. Tikslas – surasti tokį vaistą, kurio nuskausminamasis veiksmingumas būtų ne mažesnis nei morfino, ir nuo vaisto nesivystytų priklausomybė. Praėjusiame šimtmetyje Anglijoje daktaras Haroldas Šipmanas (Harold Shipman) per apytikriai 25 metus nužudė gal 200, gal 300, o gal 400 savo pacientų. Aukas – senyvo amžiaus pacientus – nuodijo suleisdamas didesnes morfino (morfijaus) arba diamorfino dozes. Atrodydavo, kad mirtys buvo natūralios, nuo senatvės. Adrenalinas – katecholaminas, neurotransmiteris, šerdinės antinksčių dalies hormonas. Fiziologiškai labai aktyvus, jo poveikis organizmui analogiškas simpatinės nervų sistemos sujaudinimui. Stiprina širdies veiklą, didina kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, stimuliuoja medžiagų apykaitą, lėtina žarnyno peristaltiką. Didina širdies raumens susitraukimo jėgą. Adrenalino susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, šaltis. Adrenalino hidrochlorido tirpalu gydomos alerginės ligos, jis leidžiamas ligoniams, ištiktiems kolapso, bronchų astmos priepuolių. Adrenalinas gaminamas iš galvijų antinksčių arba sintetinamas. Dažnai adrenalinas įšvirkščiamas į organizmą, kai nustoja plakti širdis. Bet didesni adrenalino kiekiai gali būti labai veiksmingas nuodas. Ir labai daug galima kalbėti apie chemiją, kuri yra kiekvieno mūsų namuose.“

Trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Z. Žebrauskienė (dešinėje).

Gausiai susirinkę senjorai įdėmiai klausėsi akademiko pasakojimo ir uždavė daugybę klausimų. Trečiojo amžiaus universiteto rektorė dr. Zita Žebrauskienė nuoširdžiai padėkojo lektoriui ir organizatoriams už įdomią ir naudingą paskaitą, ir patikino, kad nekantraudami lauks kitų paskaitų.

Parengė akad. Aivaras Kareiva ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA