Naujienos

Tėvų balsas Europoje – išlaisvinti bendradarbiavimo galias

Lapkričio 15–16 d. Taline vyko Europos tėvų asociacijos (European Parents Association) generalinė asamblėja ir konferencija (European Parents Association General Assembly & Conference: Unleash the Power of Collaboration).

Europos tėvų asociacija (EPA) buvo įsteigta 1985 m. balandį Milane, dalyvaujant visų Europos šalių atstovams. Asociacijos atstovybė yra Briuselyje. Šiuo metu organizacija atstovauja 150 mln. Europos šeimų. Ši asamblėja yra 39-oji. Pagrindinis jos tikslas – tinkamai pasirengti jubiliejinei 40-ajai asamblėjai, kurios metu planuojama reikšmingai peržiūrėti asociacijos misiją, uždavinius bei gerokai praplėsti veiklos erdvę ir vykdomų projektų tematikas. Vienas pagrindinių EPA uždavinių ir rūpesčių iki šiol buvo holistinis požiūris ir nuolatinė veikla, siekiant gerinti vaikų mokymo lygį bei skatinant darnų tėvų ir mokytojų bendravimą. Asociacija stengiasi išnaudoti visas galimybes, kad jos balsas būtų girdimas įvairiose Europos Sąjungos organizacijose, pavyzdžiui, Europos Komisijoje, Europos Parlamente, Europos Taryboje ir kitur. Taip pat aktyviai bendrauja su įvairiomis Europos nevyriausybinėmis organizacijomis. Jubiliejinėje asamblėjoje numatoma išplėsti veiklos horizontą ir įtraukti darnumo principus ne tik vaikų švietime, bet ir kuriant darnią visuomenę Europoje. Taip pat numatoma išplėsti ir projektinės veiklos tematiką bei apimtį. Skaityti pagrindinį pranešimą EPA generalinėje asamblėjoje buvo pakviestas akademikas Jurgis Kazimieras Staniškis, kuris savo pranešime „Koks ateities pasaulis būtų tinkamas mūsų anūkams ir kaip tai pasiekti? (What world is suitable for our grandchildren and how to create it?) atskleidė žmonijos išlikimo grėsmes bei darnaus vystymosi principus, jų įgyvendinimo sistemas, metodus bei galimybes.

Europos tėvų asociacijos generalinės asamblėjos dalyviai.

J. K. Staniškis (antras iš kairės) ir Lietuvos delegacijos nariai: Arvydas Augustaitis, Rūta Krasauskienė, Kęstutis Mikolajūnas.

Raštiški ir žodiniai atsiliepimai apie mintis, išdėstytas pagrindiniame pranešime, rodo, kad jos ras vietą naujuose Europos tėvų asociacijos dokumentuose ir veiksmuose. Keičiantis ir transformuojantis pasauliui darnumo / išlikimo link, žmonės taip pat turi keistis, o su jais ir vaikai. Todėl vaikų ir jų tėvų švietimas, grįstas darnaus vystymosi strategija ir principais bei metodais, įgauna ypatingą reikšmę. Žmogaus veiklos ir jo gyvenimo būdas turi keistis iš esmės, t. y. atsižvelgiant į globalios ekosistemos, kurios neatskiriama dalimi esame, galimybes regeneruoti gamtinius išteklius ir absorbuoti taršą. Svarbu paminėti kelias reikšmingas vaikų ir tėvų švietimo temas kelyje į darnumą. Visų pirma, būti ir (arba) aktyviai dalyvauti kuriant pilietišką ir atsakingą visuomenę, „grįstą vertybėmis, kaip pavyzdžiui: (I) daugiau bendradarbiavimo, mažiau konkurencijos; (II) daugiau empatijos, mažiau gobšumo; (III) daugiau globalaus pasaulio suvokimo, mažiau provincialumo; (IV) daugiau lokalios veiklos, mažiau globalizacijos.“ Tik pilietiška visuomenė gali sukurti / išsirinkti sistemą, kurios veiksmai atitiktų darnaus vystymosi, kaip žmonijos išlikimo strategijos, moralines ir kitas pirmiau minėtas vertybes. Taip pat labai svarbu tinkamai suvokti visuomenės ir kiekvieno individo santykį su aplinka: šiuo metu paplitusio netausojančio vartojimo ir nedarnios gamybos trūkumus ir jų neigiamą poveikį aplinkai ir žmogaus gyvenimo kokybei; kaip operatyviai reaguoti, prisitaikyti ir dalyvauti neišvengiamuose socialinės ekonominės sistemos transformavimo procesuose.

Akad. J. K. Staniškis skaito pranešimą.

J. K. Staniškis ir Estijos delegacijos vadovas bei renginio organizatorius Aivaras Haleris.

J. K. Staniškis ir EPA prezidentas prof. Viktoras Petuja (Victor Petuya, Ispanija).

Pranešime pabrėžta, kad „ateities pasaulio sukūrimo arba žmonijos išlikimo problema“ yra globali ir kompleksinė, todėl ir sprendimai yra sudėtingi, jų paieška turi būti grįsta sistemų teorijos metodais, o visa švietimo sistema – tarpdiscipliniškumu ir kritiniu mąstymu.

Istorija jau seniai beldžiasi į mūsų visų duris, bet mes vis dar neturime atsakymo. Tiksliau tariant, mokslas turi atsakymą, tačiau valdžia ir visuomenė ne iki galo suvokia žmonijos išlikimo problemą ir neturi politinės valios bei ryžto jai spręsti.

Asamblėjos metu buvo aplankytos dvi Estijos mokinių švietimo institucijos: klasikinio stiliaus kolegija „Vanalinna Hariduskolleegium“ ir inovatyvi gimnazija „Viimsi Riigigümnaasium“, kurios paliko išties gerą įspūdį.

J. K. Staniškis ir prof. Raivas Vilu modernioje biotechnologijos laboratorijoje Talino technikos universitete.

Akad. J. K. Staniškis taip pat turėjo nemažai asmeninių susitikimų ir diskusijų, pavyzdžiui, su Talino technikos universiteto profesoriumi ir verslininku Raivu Vilu (Raivo Vilu), su juo aptarė mėsos ir kitų maisto produktų pakaitalų kūrimo galimybes ir problemas; su Estijos Žaliųjų judėjimo / partijos vadovu, mokyklos „Gaja“ direktoriumi Tomu Trapidu (Toomas Trapido) – apžvelgtos tokių judėjimų / partijų nepopuliarumo priežastys ir „Gaja“ koncepcijos vaidmuo; taip pat susitiko su Estijos ESTP vadovu Aivaru Haleriu (Aivar Haller) ir diskutavo apie darnių visuomenių kūrimo perspektyvas ir kita.

Lietuvos mokslų akademijos informacija
Arvydo Augustaičio nuotraukos

J. K. Staniškio pranešimą „What world is suitable for our grandchildren and how to create it?“ galima skaityti čia.