Naujienos

Tarptautinė konferencija „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“: apžvalga ir išskirtiniai pasiekimai

Lapkričio 26 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko 13-oji tarptautinė jaunųjų mokslininkų konferencija „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“ (AGRISCI2024). Renginys subūrė per pusšimtį jaunųjų mokslininkų iš įvairių šalių, kurie dalijosi žiniomis, inovacijomis ir šių sričių  tyrimų rezultatais: daržininkystės, agronomijos, agrobiologijos, dirvožemio ir agrochemijos, sodininkystės, miškotyros, žemės ūkio inžinerijos ir ekonomikos, maisto saugos bei kokybės ir veterinarijos.

Konferenciją atidaro ir sveikinimo žodį taria (iš dešinės) LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius, LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus pirmininkas akad. Vidmantas Stanys ir LMA Jaunosios akademijos narė jaun. akad. Neringa Rasiukevičiūtė.

Konferencijoje pristatyti moksliniai pranešimai, kuriuose aptarti aktualūs klimato kaitos, tvarios žemdirbystės, biologinės įvairovės, dirvožemio sveikatos ir naujų technologijų klausimai. Plenarinėje sesijoje išryškinti augalų tolerancijos sausrai ir genetinių tyrimų svarbiausi akcentai. Praktiniuose pranešimuose nagrinėti inovatyvūs dirvožemio tvarkymo būdai, mikroplastikų poveikis aplinkai bei tvarūs azoto trąšų naudojimo metodai. Raminta Antanynienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) skaitė svarbų pranešimą apie Europos slyvų atsaką į Monilinia fructigena grybelio sukeltas infekcijas. Tyrimai atskleidė naujas genų raiškos ir molekulinių mechanizmų detales, reikšmingas kuriant atsparias veisles. Šis pranešimas sulaukė išskirtinio dėmesio kaip aktualus klimato kaitos kontekste.

13-osios tarptautinės jaunųjų mokslininkų konferencijos „Jaunieji mokslininkai – žemės ūkio pažangai“ dalyviai.

Daržininkystės sesijoje daug dėmesio skirta tvarios daržininkystės inovacijoms, įskaitant nanotechnologijų taikymą ir augalų apsaugą natūraliais metodais. Geriausiu išrinktas Sijedos Hijab Zehros (Syeda Hijab Zehra, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) pranešimas apie tvarų sidabro nanodalelių sintezės būdą naudojant raudonėlio ekstraktus. Tyrimo rezultatai parodė didesnį antibakterinį ir antioksidacinį aktyvumą, kuris turi potencialą augalų apsaugos srityje.

Agrobiologijos, agroekologijos ir žemės ūkio inžinerijos sesijoje buvo nagrinėjamos tvarios žemės dirbimo technologijos, įskaitant dirvožemio sveikatos ir biologinės įvairovės valdymą. Neringa Matelionienė (Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras) skaitė svarbų šia tema pranešimą apie dirvožemio patogenų kiekybinį vertinimą ir jų sąsajas su žemės dirbimo praktika. Rezultatai rodo, kad konservatyvus žemės dirbimas ir tarpinių (dengiamųjų) pasėlių taikymas gali sumažinti patogenų plitimą.

 
Agrobiologijos, agroekologijos ir žemės ūkio inžinerijos sekcijai pirmininkauja (iš kairės): LMA Jaunosios akademijos narė jaun. akad. Monika Toleikienė ir akad. Žydrė Kadžiulienė.

Miškininkystės sesijoje daug dėmesio skirta biologinei įvairovei, tvariems miškų tvarkymo metodams ir patogenų tyrimams. Keitlinos Krastinos (Keitlīna Krastiņa, Latvijos valstybinis miškų tyrimo institutas „Silava“) pranešimas apie pušų spyglių patogeno Lecanosticta acicola paplitimą Latvijoje buvo pripažintas geriausiu. Tyrime pateikti vertingi duomenys, svarbūs miškų apsaugai ir tvariam jų plėtojimui.

Maisto saugos ir kokybės sesijoje buvo aptariamos maisto kokybės gerinimo technologijos ir mikrobų valdymo strategijos. Agnė Vasiliauskaitė (Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) laimėjo geriausio pranešimo apdovanojimą už tyrimą apie probiotikų išskyrimo metodų validavimą fermentuoto pieno tyrimuose. Šis tyrimas reikšmingai prisideda prie saugaus ir vertingo maisto gamybos.

Miškininkystės sekcijai pirmininkauja (iš kairės): akad. Darius Danusevičius ir LMA Jaunosios akademijos narys jaun. akad. Darius Kavaliauskas.

Agronomijos sesijoje buvo nagrinėjami augalų produktyvumo didinimo ir aplinkosaugos iššūkių sprendimo būdai. Gabrielės Bumbulytės-Žukevičienės (Gamtos tyrimų centras) pranešimas apie kviečių grūdų užkrėtimą pelėsiniu grybeliu Aspergillus flavus ir jo įtaką vabzdžių elgsenai buvo išrinktas geriausiu. Tyrimas parodė, kaip grybelis keičia vabzdžių mitybos modelius, buvo pateiktos naujos įžvalgos apie biologinę kovą su kenkėjais.
Veterinarijos sesijoje aptarta gyvūnų sveikata ir patogenų valdymas. Geriausiu išrinktas Agnės Baranauskaitės (Gamtos tyrimų centras) tyrimas apie Sarcocystis rūšių plitimo modelius Lietuvos ūkiuose. Pranešime pabrėžta šių parazitų svarba gyvūnų sveikatos valdyme.

Konferencijoje ne tik skatintas tarpdalykinis mokslininkų bendradarbiavimas, bet ir pabrėžtas tvarių sprendimų poreikis žemės ūkio ir aplinkosaugos srityse. Renginys tapo platforma jauniesiems mokslininkams dalytis idėjomis, užmegzti ryšius ir prisidėti prie pažangaus žemės ūkio vystymo. Pranešimų įvairovė atspindėjo šiuolaikinius mokslinius iššūkius ir inovatyvius jų sprendimus, prisidedančius prie globalios žemės ūkio pažangos.

Konferencijos organizacinio komiteto nariai (iš kairės): jaun. akad. Jonas Viškelis, jaun. akad. Monika Toleikienė, jaun. akad. Juozas Grigas, jaun. akad. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė, jaun. akad. Neringa Rasiukevičiūtė.

Parengė LMA Jaunosios akademijos narė Rūta Sutulienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA