Naujienos

Lietuvos ir Ukrainos psichotraumatologų susitikimas

Lapkričio 29 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko konferencija „Psichologija ir karas Ukrainoje“. Joje dalyvavo akad. Evaldas Kazlauskas, LMA Jaunosios akademijos (JA) narė doc. dr. Paulina Želvienė ir viešnios iš Ukrainos: dr. Iryna Frankova ir doc. dr. Oxana Bayer. Dalyvius pasveikino LMA prezidentas Jūras Banys ir Vilniaus universiteto (VU) Psichotraumatologijos centro vadovas E. Kazlauskas. Konferencijoje buvo pristatyti keturi pranešimai.

Jaun. akad. Paulina Želvienė.

Apie psichotraumatologiją Lietuvoje, aktyvų dalyvavimą tarptautinėje psichotraumatologų bendruomenėje ir pagalbą Ukrainai kalbėjo LMAJA narė P. Želvienė iš VU Psichotraumatologijos centro. Akad. E. Kazlauskas skaitė pranešimą „Psichotraumatologijos mokslinių tyrimų taikymas teikiant psichologinę pagalbą“. Viena yra suprasti, kaip žmonės reaguoja į įvairius trauminius įvykius, tačiau labai svarbu ir mokslinių tyrimų rezultatų pritaikymas plėtojant psichosocialines paslaugas ir teikiant pagalbą traumas patyrusiems asmenims. Akademikas aptarė Lietuvoje vykdomų trauminio streso atpažinimo, psichotraumatologinio įvertinimo metodų kūrimo iššūkius ir naudą visuomenei. Daug žmonių patiria įvairių neigiamų gyvenimo įvykių. Ištekliai riboti – neįmanoma visiems suteikti pagalbos. Kaip atpažinti žmones, kuriems sunkiausia? Tam kuriami įvairūs diagnostiniai vertinimo instrumentai. Dar viena psichotraumatologijos kryptis – pagalbos būdų ieškojimas, naudojant šiuolaikines informacines technologijas.

Akad. Evaldas Kazlauskas.

E. Kazlauskas sakė: „Tradicinė pagalba, kai žmogus susitinka su psichologu, yra svarbi, bet jos tiesiog nebepakanka. Jeigu įsivaizduotume karą Ukrainoje, tyrimai rodo, kad apie 20 proc. žmonių gali turėti itin didelį trauminį stresą. Todėl turime ieškoti naujų būdų padėti. Vienas iš tų būdų yra naudoti šiuolaikines technologijas, kai sukuriama tam tikra struktūrinė programa, kuria gali naudotis pacientai. Netgi nuotoliniu būdu, kai psichologai įsitraukia minimaliai.“ Visuomenės švietimas apie trauminių patirčių poveikį psichologinei savijautai, specialistų mokymai taikyti psichologinę pagalbą ir naujų sveikatos paslaugų kūrimas buvo pristatyti kaip svarbūs būdai su traumine patirtimi susijusiems sunkumams įveikti.

Dr. I. Frankova iš Amsterdamo laisvojo universiteto kalbėjo apie psichosocialines intervencijas, skirtas iš Ukrainos į Europos Sąjungą pasitraukusių asmenų psichikos sveikatai stiprinti. Dėl Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą itin padidėjo psichologinės pagalbos poreikis, todėl ieškomi nauji ir inovatyvūs sprendimai, kaip sumažinti psichologinę traumą ir suvaldyti stresą. I. Frankova pristatė stambaus „U-Rise“ projekto patirtį – taikomos specializuotos programos asmenims, patiriantiems didelį psichologinį distresą. Psichologai ir savanoriai Lenkijoje, Rumunijoje, Slovakijoje mokėsi taikyti specializuotas skaitmenines programas SH+ ir PM+, ugdyti reikiamas kompetencijas šitokiai pagalbai teikti. Šie būdai mažina stresą ir padeda tinkamai reaguoti į itin didelį stresą keliančias situacijas. Projekto įgyvendinimo metu apie 150 tūkst. asmenų, išvykusių iš Ukrainos į Europos Sąjungą, gavo psichologinę pagalbą taikant inovatyvius pagalbos metodus.

Dr. O. Bayer.

Paskutinį pranešimą „Psichologiniai tyrimai karo Ukrainoje metu“ skaitė dr. O. Bayer iš Alfredo Nobelio universiteto (Dnipras, Ukraina). Mokslininkės tyrimų sritys: traumų, tapatumo tyrimai ir ilgalaikės sovietų valdymo pasekmės Ukrainoje. Savo pranešimą ji pradėjo pristatydama Ukrainoje atliekamus tyrimus po 2022 m. Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą. Šie tyrimai paskelbti ukrainiečių kalba. Didelio susidomėjimo sulaukė jos tyrimas apie etniškai mišrių ukrainiečių-rusų šeimų patirtis Rusijos invazijos į Ukrainą metu iš moterų partnerių perspektyvos. Karas turi stiprų emocinį poveikį šeimoms ir poroms, ypač kai partneris iki karo etniškai identifikavosi su rusų tauta. Gauti pirminiai kokybinio tyrimo rezultatai su 16 ukrainiečių arba rusių moterų iš Ukrainos, kurias tyrimo metu siejo mišrūs rusų-ukrainiečių santykiai. Asmeniniuose interviu jos pasakojo apie skausmą, susijusį su galimu šeimos iširimu, įtampą etninių ir politinių lojalumų atžvilgiu šeimoje, rusų kilmės moterų patiriamus kaltės ir gėdos jausmus. Pavyzdžiui, etninės rusės jautė, kad neturi moralinės teisės jaustis nepatenkintos, nors norėjo atvirai pasidalyti savo abejonėmis ir nerimu su savo partneriais ukrainiečiais. Todėl oficialiuose pokalbiuose jos vengė karo temos, arba joms teko nutraukti santykius su Rusijos Federacijoje gyvenančiais giminaičiais.

Renginio dalyviai.

Konferencijos pabaigoje vykusioje diskusijoje buvo aptartos bendrų mokslinių tyrimų ir dalijimosi patirtimi galimybės. Konferencijai pirmininkavęs akad. E. Kazlauskas apibendrino, kad Lietuvos mokslininkams ir psichologams praktikams Ukrainos psichologijos mokslininkų patirtis yra labai vertinga plėtojant psichotraumatologijos mokslinius tyrimus ir žinias, kurie itin svarbūs ir Lietuvos psichologijai.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA