Naujienos

Tarptautinį pripažinimą pelniusios jaunosios mokslininkės paskaita moksleiviams

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ tęsia ciklo „Mokslo žinių dienos“ renginius moksleiviams. Lapkričio 26 d. kartu su LMA Jaunąja akademija šalies moksleiviams surengė nuotolinę paskaitą „Mokslininko profesijos patrauklumas ir kaip juo tapti?“, kurią skaitė LMA Jaunosios akademijos pirmininkė, Vilniaus universiteto (VU) Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkė prof. dr. Ieva Plikusienė. Ji per pastaruosius kelerius metus tapo tikra žvaigžde Lietuvoje ir svetur. Koronoviruso baltymų ir antikūnų sąveikas tirianti FTMC Nanotechnologijų skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja įvertinta reikšmingais tarptautiniais apdovanojimais – 2021 m. ji tapo „LʼOréal-UNESCO“ programos „Moterims moksle“ konkurso laureate, o 2022 m. pripažinta viena perspektyviausių jaunųjų mokslininkių visame pasaulyje – pelnė prestižinį Tarptautinių kylančių talentų apdovanojimą.

„Mokslininkų rūmams“ buvo malonu supažindinti jaunimą su žymia jaunąja mokslininke ir paprašyti jos pasidalyti patirtimi, kas įdomaus slypi šioje profesijoje ir kaip tapti tokia mokslininke.

I. Plikusienei (trečia iš kairės) įteiktas „Metų Europiečių 2023“ apdovanojimas „Už Vilniaus vardo garsinimą Europoje“.

I. Plikusienė papasakojo, kad mokslu susidomėjo dar vaikystėje, nes jos tėtis buvo mokslininkas, fizikos profesorius. Ji prisipažino mokykloje nebuvusi pirmūnė, bet pradėjus studijuoti universitete, viskas pasikeitė – būdama tarp bendraminčių, turėjo galimybę atsiskleisti. Iš pradžių ją traukusi fizika, ypač astrofizikos sritis, tačiau studijuodama susidomėjo nanotechnologijomis ir vėliau pasuko chemijos link. Dabar ji jau trylika metų dėsto studentams, dirba docente ir mokslininke VU Chemijos ir geomokslų fakultete.

I. Plikusienė patikino moksleivius, kad mokslininko darbas yra labai įdomus ir patrauklus, kad dirbant nuoširdžiai ir su užsidegimu galima labai daug ko pasiekti. Ji pažymėjo, kad mokslas seniai tapęs svarbia žmonių veiklos sritimi, todėl jis yra ir pagrindinė priemonė kovojant su virusais ir jų padariniais žmonėms. Šiuo metu egzistuoja daugybė virusų, vieni jų gali būti labai pavojingi ir mirtini, kiti gali sukelti lengvesnius negalavimus. Tad mokslininkai daugelį metų atlieka tyrimus, o naujos žinios padeda sukurti diagnostinius įrankius virusams nustatyti, taip pat vaistus ir priemones jiems suvaldyti. Lektorė atskleidė, kad vykdydama mokslinę veiklą su kolegomis, sukauptas žinias galėjo panaudoti COVID-19 sukėlusio viruso antigenų ir antikūnų sąveikos tyrimams ir šia tema parengti projektą. Ji tikėjo, kad tyrimų rezultatai pasitarnaus visuomenei ir prisidės prie spartesnio pandemijos suvaldymo.
 

Mokslininkė pasakojo apie įgytą imunitetą po persirgimo ar skiepų.

Mokslininkė priminė, kad mūsų organizmas gamina įvairias molekules, kurios yra tarsi tam tikrų ligų ar atsparumo ligoms „pirštų atspaudai“, ir juos galime išmatuoti. Taip pat mūsų organizme yra ypatingos Y formos molekulės – antikūnai – labai svarbios mums visiems, nes tai mūsų organizmo apsaugininkai, imuniteto dalis. Mūsų organizmas moka juos pasigaminti, kai kovoja su infekcijomis ar treniruojasi tai daryti. Kas yra antikūnai ir biožymenys, kaip galima juos išmatuoti panaudojant įvairias nanomedžiagas? Kaip galima antikūnus sukurti laboratorijose ir panaudoti ankstyvai ligų diagnostikai? Visa tai tiria mokslininkai. Už šiuos ir kitus tyrimus I. Plikusienė pelnė tarptautinį pripažinimą. Ji buvo įvertinta ir Lietuvoje, ir užsienyje. Ji tapo labai populiari ir žinoma. Ją kalbino žurnalistai, kvietė į televiziją vesti laidas, apdovanojo Lietuvos Respublikos Prezidentas.
 
Tačiau mokslininkė sako, kad apie didelį pripažinimą negalvojo, tiesiog dirbo darbą, kurį myli. Ji taip pat turi laiko ir šeimai, ir laisvalaikiui – mėgsta važinėti dviračiu ar fotografuoti. Susidomėjusiems moksleiviams ji patarė, kur studijuoti, atsakė į daug kilusių klausimų.

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė