Naujienos

Naujieji Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos nariai

2024 12 09

Baigiantis metams, Lietuvos mokslų akademija (LMA) renka Jaunosios akademijos narius. Iš 32 kandidatų LMA mokslų skyriuose išrinkti ir 2024 m. gruodžio 3 d. LMA prezidiumo nutarimu patvirtinti dešimt jaunųjų akademikų.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje

 
Dr. Meda Andrijauskienė (socialiniai mokslai, ekonomika, Kauno technologijos universitetas, KTU). Turi daugiau kaip 10 metų tyrimų patirties ES investicijų efektyvumo, nacionalinių inovacinių pajėgumų ir energetikos ekonomikos srityse, yra KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė, mokslo prodekanė, Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Europos inovacijų tarybos tematikos patariamosios grupės narė, LMT paraiškų vertinimo ekspertė, mokslo žurnalų recenzentė.  Vykdė keturis tarptautinius ir nacionalinius mokslo projektus. Aktyviai dalyvauja mokslo populiarinime ir visuomenės švietime, skaito viešas paskaitas, prisideda prie mentorystės programų plėtros, konsultuoja hakatonuose. Kartu su bendraautoriais yra paskelbusi 23 straipsnius, iš jų 11 – „Clarivate Web of Science“ ir ,,Scopus“ indeksuojamuose leidiniuose. 2022 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkurso laureate. Doktorantūros studijų laikotarpiu yra du kartus laimėjusi Lietuvos mokslo tarybos stipendiją už akademinius pasiekimus. Stažavosi CERTH tyrimų centre Graikijoje ir Bonos universiteto Europos integracijos studijų centre ZEI Vokietijoje. Skaitė per 10 pranešimų tarptautinėse mokslo konferencijose užsienyje. Kaip organizacinio ir mokslinio komiteto narė prisidėjo prie ,,Baltic Management Development Association“ ir ,,IEEE European Technology and Engineering Management“ tarptautinių konferencijų organizavimo. Pažymi tarptautiškumo, tarpdiscipliniškumo ir tarpsektorinio bendradarbiavimo svarbą moksle bei rezultatų prieinamumą visuomenei, yra sertifikuota „OpenAIRE“, „Open Science“ instruktorė.

Dr. Akvilė Naudžiūnienė (humanitariniai mokslai, istorija, Vilniaus universitetas, VU). Jau daugiau nei 10 metų vykdo mokslinius tyrimus, apimančius istorijos edukacijos ir tautinių mažumų istorijos Lietuvoje sritis. 2019 m. birželį apgynė disertaciją „Tautinės mažumos Lietuvos istoriniame naratyve 1918–2018 m.“, kuri Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinta kaip geriausia tų metų disertacija tautinių mažumų tematika. Dėsto ir atlieka mokslinį darbą Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, yra Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro, veikiančio fakultete, narė, taip pat koordinuoja fakulteto tarptautinio mobilumo programas. Šiuo metu vykdo podoktorantūros tyrimų projektą Lietuvos istorijos institute. Nuolat dalyvauja ir tarptautiniuose, ir Lietuvos mastu vykdomuose mokslo ir mokslo viešinimo, mokslo sklaidos įtraukiant  edukaciją projektuose, vadovavo studentų mokslinių praktikų projektui, organizavo mokslinę studentų konferenciją, šiuo metu vykdo ir tarptautinio UNESCO inicijuoto Europos vadovėlių analizės projektą. Yra tarptautinės Atminties studijų asociacijos (Memory Studies Association) narė. Derindama lituanistikos studijų sklaidą užsienyje ir Lietuvoje, kasmet dalyvauja ir skaito pranešimus tarptautinėse, šalies mokslinėse konferencijose, atliko stažuotes Pasaulio lietuvių archyve (Čikaga, JAV), dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse-konferencijoje ir turėjo galimybę dirbti JAV Holokausto memorialinio muziejaus (United States Holocaust Memorial Museum, USHMM) (Vašingtonas, JAV) archyve. Siekdama nuolatinio profesinių žinių atsinaujinimo ir tobulėjimo, dalyvavo įvairiuose mokymuose, skirtuose pedagoginėms dėstytojų kompetencijoms tobulinti (VU), naujoms tyrimų sritims pažinti ir įtraukti į Lietuvos studijas bei mokslinius tyrimus (naratyvistikos studijų mokymai, Orhuso (Aarhus) universitetas, Danija). Mokslinės veiklos sritis glaudžiai susijusi ir su istorijos edukacija, todėl prisidėjo prie ekspertinių grupių veiklos atnaujinant mokomąsias programas mokykloms, su bendraautoriais rengia istorijos vadovėlius. Aktyviai dalyvauja mokslo sklaidos procese, skaito paskaitas moksleiviams, trečiojo amžiaus universiteto studentams, suinteresuotosioms grupėms, dalyvauja televizijos ir radijo laidose, pristatydama savo tyrimus.

Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriuje

Dr. Justina Gaidukevič (chemija, Vilniaus universitetas). Mokslinė veikla orientuota į grafeninių medžiagų sintezės, funkcionalizavimo bei jų taikymo tyrimus, ypatingą dėmesį skiriant bemetalių grafeninių elektrocheminių jutiklių kūrimui. Yra 26 mokslinių straipsnių bendraautorė „Clarivate Web of Science“ indeksuojamuose leidiniuose, jos Hiršo (h) indeksas (pagal „Google Scholar“ duomenų bazę) – 12. Yra kelių kviestinių pranešimų autorė. Dalyvavo septyniuose aukšto lygio moksliniuose projektuose, dviejose mokslinėse stažuotėse užsienyje. Turi vadovavimo studentų LMT moksliniams projektams patirties. Aktyviai dalyvauja įvairiose edukacinėse iniciatyvose ir pedagoginėje veikloje, dėstydama įvairių pakopų VU studentams, vadovauja bakalauro, magistro ir doktorantų moksliniams darbams. Yra žurnalo „Chemija“ redakcinės kolegijos narė, Lietuvos chemikų draugijos (LChD) ir Tarptautinės elektrochemijos draugijos (ISE) narė. Kviestinė žurnalo „Crystals“ redaktorė ir įvairių tarptautinių žurnalų mokslinių publikacijų recenzentė. 2015 m. gavo Švietimo mainų paramos fondo stipendiją, o kaip jaunoji mokslininkė 2022 m. buvo įvertinta Vilniaus universiteto rektoriaus premija. Nuo 2024 m. – VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Neorganinės chemijos katedros vedėja.

Dr. Rokas Kondrotas (fizika, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras). Vyresniojo mokslo darbuotojo pagrindinė mokslinių interesų sritis yra medžiagotyra ir puslaidininkių fizika vystant plonų chalkogenidinių sluoksnių technologijas, taikomas lengviems ir lankstiems saulės elementams bei elementams, veikiantiems vidinio apšvietimo sąlygomis, kurti. Iš viso yra 34 straipsnių bendraautoris, h indeksas 22 (pagal „Google Scholar“ duomenų bazę). Jis yra Marijos Sklodovskos-Kiuri (Marie Skłodowska-Curie) stipendijos laureatas ir „Marie Curie Alumni“ asociacijos narys. Yra įsitraukęs į tarptautinį mokslininkų, dirbančių chalkogenidinių saulės elementų srityje, COST programos tinklą, aktyviai dalyvauja ekspertinėse ir projektinėse veiklose. Yra laimėjęs Lietuvos mokslų akademijos Jaunojo mokslininko stipendiją, šiuo metu vadovauja Fotoelektrinių medžiagų laboratorijai Fizinių ir technologijos mokslų centre.

Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje

Dr. Augustinas Baušys (medicina, Vilniaus universitetas). Praktikuojantis pilvo chirurgas ir aktyvus mokslininkas medicinos bei sveikatos mokslų srityse. Vykdo ikiklinikinius ir klinikinius tyrimus, kuriuos sieja bendras pagrindinis tikslas – sukurti inovatyvius metodus, galinčius pagerinti virškinimo trakto ligų chirurginio gydymo rezultatus. Vienas reikšmingiausių atliktų tyrimų buvo skirtas personalizuotai priešoperacinės reabilitacijos metodikai sukurti bei jos efektyvumui nustatyti. Sukurta nauja paciento paruošimo operacijai metodika leido daugiau kaip 50 proc. sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį po operacijų dėl skrandžio vėžio. Kitas šiuo metu vykdomas itin svarbus klinikinis tyrimas skirtas aukšto slėgio intraperitoninės chemoterapijos ir sisteminės chemoterapijos kombinacijos efektyvumui įvertinti gydant pilvaplėvėje išplitusį skrandžio vėžį. Yra įgyvendinęs daug nacionaliniu ir tarptautiniu mastu svarbių tyrimų. Dalyvauja įvairiuose projektuose, paskelbė daugiau kaip 40 straipsnių tarptautiniuose mokslo leidiniuose, iš jų ir prestižiniame chirurgijos mokslo žurnale „British Journal of Surgery“, h indeksas 11.


Dr. Šarūnas Skuodis (geologija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Vykdo mokslinius tyrimus, apimančius grunto savybių nustatymą ir inžinerinių geologinių parametrų pritaikymą geotechniniams uždaviniams, geotechninių skaitinių modelių patikimumo vertinimą. Itin daug dėmesio skiria didelės apimties skaitiniams tyrimams, kuriuose kaip nagrinėjamas objektas parinktas Gedimino kalnas ir visi esantys statiniai bei inžineriniai geologiniai sluoksniai. Atliekami eksperimentiniai ir skaitiniai tyrimai orientuoti į didelės apimties skaitinių modelių kūrimą bei sukurtų modelių tikslumą – tai leidžia atlikti grunto silpnėjančių savybių identifikavimą. Tyrimai yra reikšmingi, nes leidžia prognozuoti nuošliaužas ir turi didžiulę praktinę taikomąją vertę. Jo tyrimai tiesiogiai atitinka Lietuvos sumaniosios specializacijos naujų gamybos procesų, medžiagų ir technologijų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos krypties prioritetinę sritį „Pažangiosios medžiagos ir konstrukcijos“. Vykdomų tyrimų rezultatai paskelbti 12 mokslo straipsnių aukštus citavimo rodiklius turinčiuose užsienio žurnaluose, 22 straipsniai – „Clarivate Web of Science“ referuojamuose leidiniuose (h indeksas 6), yra vienos monografijos autorius.

Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriuje

 
Dr. Vilma Naujokienė (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija, Vytauto Didžiojo universitetas). Mokslinės veiklos sritys apima aplinkos inžinerijos, klimatui palankaus skaitmeninio žemės, miško ir vandens ūkio energetinių sąnaudų ir aplinkos užterštumo mažinimo technologinius procesus augalininkystės ir gyvulininkystės sistemose, bioinovatyvių metodų ir technologijų poveikį agrotechnikos energetiniam suvartojimui, organinėms medžiagoms, dirvožemiui ir aplinkai. Mokslinių tyrimų rezultatais grindžiami pažangių techninių, technologinių ir aplinkosauginių sprendimų projektiniai modeliai. Rengia rekomendacijas naujiems metodams eksploatuoti, prisideda prie taisyklių žemės ūkio sektoriuje rengimo, kuria ŠESD emisijų skaičiavimo modelius. Vykdė 20 mokslinių projektų, penkiems vadovavo. Paskelbė 83 straipsnius, iš jų 28 „Clarivate Web of Science“ indeksuojamuose leidiniuose, sukūrė tris išradimų patentus, išleido mokslo leidyklos „Taylor & Francis Group“ knygos skyrių. Skaitė per 40 mokslinių pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose. Moksliniai rezultatai viešinti daugiau nei 14 mokslo populiarinimo žurnalų, moksliniuose praktiniuose seminaruose, parodose. Sukaupta patirtis ugdant pradedančiuosius tyrėjus, vadovaujant doktorantui, magistrantams, mokslinių tyrimų darbams, dėstant 11 paskaitų studentams. Vykdė ekspertinę veiklą, dalyvaudama disertacijų gynimo tarybose, vertindama disertacijas, mokslinius baigiamuosius darbus, projektų paraiškas. Įgijo tarptautinio bendradarbiavimo patirtį, rengdama tarptautinių konsorciumų ir tarptautinio patento paraiškas, dalyvaudama stažuotėse ir baigusi mokymus užsienyje. Aukšto lygio tarptautinio mokslinio žurnalo kelių specialiųjų leidinių redaktorė, pasaulinio tyrimų aljanso (Global Research Alliance Livestock Research Group) tyrimų grupės narė. „Clarivate Web of Science“ žurnalams teikiamų straipsnių recenzentė-ekspertė, kelių tarptautinių ir nacionalinių konferencijų koordinatorė, leidinio redaktorė, straipsnių ekspertė. Laimėjo Lietuvos mokslo tarybos stipendiją ir Lietuvos mokslo tarybos mokslo premiją, gavo dvi universiteto premijas už mokslo darbų rinkinius, laimėta nominacija „Mokslo projektas“, apdovanota padėkos raštais už nuoširdų pedagoginį ir mokslinį darbą, už mokslo pasiekimus ir aktyvią visuomeninę veiklą, už nacionalinį projektą.

 
Dr. Paulina Štreimikytė (maisto mokslai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, LAMMC). Yra LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja. 2022 m. apgynė disertaciją „Avižų ir grikių fermentinė ekstrakcija produktų kūrimui ir funkcionalumui“. Po doktorantūros stažavosi Kalifornijos universitete, Davis gėrimų fermentacijos laboratorijoje. Pagrindinė mokslinių tyrimų kryptis – kompleksiniai augalinių žaliavų kokybės, saugos, fermentinės ekstrakcijos, kietafazės ir skystafazės fermentacijos tyrimai. Jie orientuoti į pritaikomumą eksperimentinės plėtros veiklose, kuriant inovatyvius produktus ir komponentus maisto ir gėrimų, farmacijos, gyvensenos medicinos srityse. Kartu su bendraautoriais paskelbė 20 straipsnių (iš kurių 15 yra Lietuvoje ir užsienyje leidžiamuose periodiniuose mokslo leidiniuose, esančiuose „Clarivate Web of Science“ duomenų bazėje, iš jų 15 su cituojamumo rodikliu), h indeksas 6. Įvairiose šalies ir užsienio konferencijose pristatė per 20 pranešimų, parengė keturias rekomendacijas, dalyvavo dviejose mokslinėse stažuotėse, vykdė 16 valstybinių institucijų bei šalies ir užsienio ūkio subjektų užsakomųjų darbų bei mokslinių projektų, yra Baltijos-Amerikos laisvės fondo alumnė. Taip pat vadovauja vienai doktorantei ir konsultuoja vieną doktorantą. 2023 m. jai suteikta Lietuvos mokslų akademijos jaunųjų̨ mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų konkurso premija.

Technikos mokslų skyriuje

Dr. Tadas Kaliatka (energetika ir termoinžinerija, Lietuvos energetikos institutas, LEI). Daugiau kaip 15 metų vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijoje. 2014 m. apgynė daktaro disertaciją „Termohidraulinių procesų, vykstančių branduolių sintezės įrenginiuose šilumnešio praradimo atveju, tyrimas“. Vadovauja savo tyrėjų grupei, kurie vykdo mokslinius tiriamuosius-taikomuosius darbus branduolinių įrenginių saugos srityje taikant skaitinius tyrimus. Savo mokslinę patirtį ir gautus tyrimų rezultatus paskelbė daugelyje mokslinių straipsnių (daugiau kaip 30 – „Clarivate Web of Science“), pristatė juos tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose (daugiau kaip 40). Taip pat aktyviai dalyvauja vykdant tarptautinių ir nacionalinių mokslo programų projektus. Šiuo metu jis yra LEI dalies vadovas dviejuose ES programos „Europos horizontas“ projektuose: „Opera HPC“ ir „EASI SMR“. Taip pat vadovauja LMA bendradarbiavimo projektui su Vengrijos techninės paramos organizacija HUN-REN. Kaip projekto vadovas ar vykdytojas iš viso yra dalyvavęs (ar šiuo metu dalyvauja) 12 tarptautinių projektų, finansuojamų Europos Komisijos, ir trijuose projektuose, koordinuojamuose TATENA, bei viename nacionaliniame projekte, finansuojamame Ignalinos atominės elektrinės.


Dr. Judita Škulteckė (statybos inžinerija, Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Mokslinės veiklos sritys – naujų arba alternatyvių, išskirtinėmis savybėmis pasižyminčių ir kelių tvarumą bei ŠESD emisijų mažinimą skatinančių kelių tiesybos medžiagų ir konstrukcinių sprendinių kūrimas bei funkcionavimu grindžiamų, inovatyvių tyrimo metodų taikymas. Kartu su bendraautoriais yra paskelbusi 63 mokslinius straipsnius, iš kurių 27 – „Clarivate Web of Science“ indeksuojamuose leidiniuose su citavimo rodikliu (19 – Q1-Q2 kvartilio žurnaluose), užregistravusi 11 patentų Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure ir pateikusi dvi paraiškas Europos patentų tarnybai. Aktyviai dalyvauja tarptautinių organizacijų ir iniciatyvų mokslinėje veikloje: Europos standartizacijos techninio komiteto CEN/TC 336 narė ir Lietuvos atstovė, RILEM techninio komiteto (TC PPB) narė, tarptautinės grupės „Young Ageing Group“, vienijančios jaunuosius mokslininkus, besidominčius bitumo funkcinių ir cheminių savybių pokyčio dėl bitumo senėjimo tyrimais, narė, pasaulinio konsorciumo „Global Consortium for Antioxidants Research“ narė. Už puikius akademinius pasiekimus trejus metus iš eilės jai skirta LMT doktoranto stipendija, parama mokslinei stažuotei Antverpeno universitete. Yra LMA Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų, Jaunųjų mokslininkų ir doktorantų mokslinių darbų bei Jaunųjų mokslininkų stipendijų konkursų laureatė. Taip pat per pastaruosius trejus metus trys moksliniai straipsniai pripažinti Vilniaus Gedimino technikos universiteto geriausiais moksliniais straipsniais Statybos inžinerijos ir Aplinkos inžinerijos kryptyse.

Lietuvos mokslų akademijos informacija
LMAJA narių asmeninių archyvų nuotraukos