Naujienos

Mokslo muziejus Kaune: dešimt metų trukusi odisėja

2014 m. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pavedimu Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) buvo parengta Mokslo muziejaus (MM) galimybių studija. Jos autoriai – šių eilučių autorius, Koperniko mokslo centro Varšuvoje direktorius, buvęs Europos mokslo centrų ir muziejų asociacijos ECSITE prezidentas dr. Robertas Firmhoferis (Robert Firmhofer) ir žinomas architektas, daugelio prestižinių pastatų projektų autorius ir būsimas akademikas prof. Rolandas Palekas. Studijoje buvo suformuluoti kriterijai MM projektui. Pateiktos galimos vietos tokiam statiniui Vilniuje ir Kaune.

ŠMM vyko diskusijos, kuriose dalyvavo ir Vilniaus bei Kauno savivaldybių atstovai. Lemiamo balsavimo metu lapkričio 16 d. tarpinstitucinė darbo grupė balsavo dėl MM vietos. Abiejų miestų atstovai projektus pristatė ministerijoje. Kauno m. savivaldybės atstovai paskelbė, kad Kaunas nusprendė šiam projektui vietą skirti Nemuno saloje. Tai ir buvo lemiamas veiksnys, kadangi Vilniaus savivaldybės atstovai pasiūlė rekonstruoti ir išplėsti Vilniaus universiteto (VU) planetariumą, esantį Konstitucijos prospekte. Nors dar 2015 m. lapkričio 8 d. Vilniaus mero patarėjas Albertas Lakštauskas sakė: „Apsistojome prie tos vietos, kuri apsvarstyta buvo ir galimybių studijoje – tai Saulėtekio alėjoje. Tai yra VU lyderystės rezultatas, jie skiria konkrečiai sklypą, atsiranda bendra sąveika su teritorija, kuri turi daug mokslo objektų.“

LMA vadovai – „Mokslo salos“ atidarymo svečiai.

Balsavimas lėmė, kad MM turėtų iškilti Kaune. Tačiau ir tai dar nereiškė, kad finansavimas projektui bus skirtas. Reikėjo įtikinti abejojančius, kodėl toks muziejus yra reikalingas, pagrįsti finansavimo modelį ir t. t. Todėl Lietuvos mokslų akademijai kartu su VšĮ „Mokslas ir inovacijos visuomenei“ buvo pavesta organizuoti tarptautinį seminarą Kaune. 2017 m. balandžio 27 d. Kauno m. savivaldybėje dalyvavo iš užsienio kviesti ekspertai, atstovaujantys Europos mokslo centrų ir muziejų asociacijai ECSITE. Renginyje buvo užsiregistravę beveik penkiasdešimt dalyvių iš LR švietimo ir mokslo ministerijos, LR prezidentūros, Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, universitetų, bendrovių, gaminančių ekspozicijas mokslo centrams, ir t. t. Tikslas – pasidalyti įžvalgomis apie naujausias tendencijas mokslo centrų ekspozicijų įrangos srityje, jų veikloje, šviečiant visuomenę ir ugdant jos kritinį mąstymą; sužinoti apie pažangias priemones ir ekspozicijas, skirtas skatinti jaunimo smalsumą; geriau suvokti mokslo centrų veiklos kryptis kituose Europos regionuose, siekiant sinerginio efekto su jais; suformuoti būsimo mokslo ir technologijų centro Kaune veikimo ideologiją, apsispręsti dėl jo ekspozicijų turinio; užmegzti ryšius su ECSITE nariais, planuojant būsimą mokslo centro Kaune įsitraukimą į šios organizacijos dalyvių tinklą ir aptariant dalyvavimo sąlygas; sužinoti apie inovatyvias mokslo centrų Europoje finansavimo formas. Į renginį atvyko Koperniko mokslo centro Varšuvoje direktorius R. Firmhoferis, mokslo centro NEMO Amsterdame direktorius Amitas Harhuisas (Amito Haarhuis), Kopenhagos mokslo centro programų vadovė Šyna Laursen (Sheena Laursen), Trento mokslo muziejaus MUSE direktorius Mikelė Lancingeris (Michele Lanzinger) ir Dorotėja Vatinel (Dorothée Vatinel) iš didžiausio Europos mokslo centro „Cite de Science“, veikiančio Paryžiuje. Visi ekspertai, turintys didelę patirtį šioje srityje, skaitė pranešimus apie mokslo centrų Europoje veiklą ir naujausias tendencijas, kalbėjo apie ekspozicijų planavimo ir jų kūrimo ypatumus, apie finansinius centrų veiklos aspektus. Antroje seminaro dalyje jie atsakinėjo į susirinkusiųjų klausimus. Ekspertai pabrėžė: norint, kad šis objektas veiktų sėkmingai, lėšų jam skirti turi ne privatus kapitalas, o valstybė. Malonu, kad tai išgirdo sprendimų priėmėjai iš ŠMM ir vyriausybės. Galima manyti, jog šis seminaras tapo lemtingu ir projektas „pajudėjo“.

 „Mokslo salos“ direktorė Aistė Lukaševičiūtė.

Mokslo muziejaus „Mokslo sala“ iškilmingas atidarymas įvyko 2024 m. gruodžio 12 dienos vakarą. Iškilmėse dalyvavęs LR Prezidentas Gitanas Nausėda priminė susirinkusiesiems, kad šio objekto idėja gimė Lietuvos mokslų akademijoje. Ir pridūrė, kad nors dar neturi anūkų, paragins dukras nedelsti, nes norėtų kada nors apsilankyti čia kartu su jais. LR Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis pasidžiaugė, kad kauniečiai veikia labai efektyviai ir sugeba greitai įkūnyti ne vieną idėją, gimusią sostinėje. Ir nors mokslo muziejus iškilo Kaune, jis skirtas visai Lietuvai, o gal ir svečiams iš užsienio. MM direktorė Aistė Lukaševičiūtė baigė iškilmingąją dalį, pabrėždama, kad šis muziejus skirtas vaikams. Ir mažiems, ir dideliems, ir labai dideliems. Atraskime vaiką savyje, žavėkimės mokslu ir naudokimės jo vaisiais.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene

P. S. 2016 m. rudenį Kauno savivaldybė surengė tarptautinį architektūros konkursą, kuriame dalyvauti pakvietė vieną žymiausių pasaulyje architektūros konkursų organizavimo biurų – „Malcolm Reading Consultants“. Geriausiu pripažintas bendros Australijos ir Ispanijos komandos „SMAR Architecture Studio“ projektas. Konkurse iš viso dalyvavo 144 komandos iš 44 šalių. Skelbta, kad MM Nemuno saloje iškils 2018 m. Tačiau tai buvo pernelyg optimistinė viltis.

Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA