Naujienos

Lietuvos mokslų akademija skatina energetikų ir visuomenės bendravimą

Lietuvos mokslų akademija (LMA), bendradarbiaudama su energetikos srities asociacijomis ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, atgaivino prieš pandemiją vykusius ir dėmesio sulaukusius viešus seminarus, kuriuose aptariamos aktualios energetikos temos, išklausomi atsakingų valdininkų ir ekspertų pasisakymai, diskutuojama įvairiais energetikos klausimais.

Gruodžio 4 d. akademiko Jurgio Vilemo (titulinėje nuotraukoje) ir Lietuvos energetikų senjorų klubo iniciatyva LMA surengtas seminaras „Biokuras Lietuvos energetikoje“. Tematika pasirinkta dideliam pasiekimui pažymėti – iki 90 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos jau šiais metais bus gaminama iš vietinio atsinaujinančio biokuro, kuris atitinkamai pakeitė importuojamo iškastinio kuro, iš esmės gamtinių dujų, naudojimą. Rezultatas – ne tik reikšmingai sumažintos kainos šilumos vartotojams, bet ir didžiulė nauda šalies biudžetui bei regionų plėtrai. Šis realios energetinės nepriklausomybės pasiekimas atskleistas knygų serijos „Lietuvos energetika“ naujajame XI tome. Knygą parengė Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“ ir Lietuvos energetikų senjorų klubas, kurio prezidentas – Vytautas Stasiūnas, šiais metais pakeitęs ilgalaikį klubo vadovą Vilių Šaduikį.

Lietuvos energetikų senjorų klubo prezidentas V. Stasiūnas.

Seminaro dalyvius pasveikinęs LMA viceprezidentas akademikas Zenonas Dabkevičius pabrėžė viešųjų diskusijų, kaip demokratijos pagrindo, svarbą ir palinkėjo nuolat nagrinėti visuomenei aktualias ir įdomias energetikos temas. Akademikas emeritas J. Vilemas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos šilumos ūkio ir iš dalies elektros sektoriaus transformacija nuo iškastinio kuro naudojimo į vietinį ir atsinaujinantį biokurą, tokiais tempais ir apimtimi, yra unikalus pasiekimas netgi Europos Sąjungos mastu. Asociacijos „Litbioma“ buvęs ilgametis prezidentas Remigijus Lapinskas pabrėžė, kad tik vietiniai gamtiniai ir atsinaujinantys ištekliai yra tikrosios nacionalinės energetinės nepriklausomybės garantas. Ir tai ne tik saulė ar vėjas, bet ir nuolat Lietuvos miškuose priauganti biomasė, kaupianti saulės energiją ir anglies dvideginį. Pranešėjas pažymėjo, kad biokuras gaminamas tik iš menkaverčių miško ar medienos perdirbimo liekanų, kurios nepanaudotos supūtų, būtų sudegintos miškuose ar keliautų į sąvartynus. Visais atvejais vis tiek būtų išskiriamas anglies dvideginis. Tačiau medienos atliekos, sunaudotos energijos gamybai, dar sukuria didelę pridėtinę vertę šalies ir pasaulio visuomenei. R. Lapinskas prisiminė Lietuvos energetikos konversijos į biokurą svarbiausius etapus ir prie šio rezultato labiausiai prisidėjusius žmones. Visa tai atspindėta ką tik išleistos knygos „Lietuvos energetika“ XI tome.

Apie Lietuvos energetikai nusipelniusius žmones kalbėjo energetikų senjorų klubo viceprezidentas dr. Vytautas Miškinis. Jų trumpoms biografijoms jau tradiciškai randama vietos leidiniuose „Lietuvos energetika“. Pranešėjas paminėjo keletą įdomių istorijų, susijusių su Lietuvos energetiką kūrusiomis asmenybėmis.
Lietuvos energetikos instituto atstovas habil. dr. Vaclovas Miškinis skaičiais ir diagramomis pailiustravo, kaip biokuras pakeitė Lietuvos energetikos veidą ir kokią naudą sukūrė šalies ekonomikai. Šilumos vartotojai gavo palyginti pigią šilumą net ir energetinės krizės laikotarpiu, kai tarptautinės dujų ir elektros kainos „šovė į padanges“. Skaičiuojama, kad per pastaruosius dešimt metų valstybėje gauta nauda pakeitus importuojamą iškastinį kurą vietiniu pigesniu biokuru gerokai viršija 2 mlrd. eurų.

Biokuro naudojimas gali reikšmingai skirtis priklausomai nuo naudojamos technologijos – tokia buvo pagrindinė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento dr. Valdo Lukoševičiaus pranešimo mintis.

Iš kairės: LMA viceprezidentas akad. Z. Dabkevičius, VšĮ Žaliosios politikos instituto direktorius R. Lapinskas, akad. J. Vilemas, habil. dr. V. Miškinis, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. V. Lukoševičius.

Svarbu biologinės kilmės kurą naudoti efektyviai ir neteršti aplinkos. Pavyzdžiui, ir kokybiškų malkų deginimas įprastuose individualaus šildymo katiluose gana taršus, net ir deginant kokybišką medieną. Tai susiję su šiluminės galios reguliavimu, kai malkos įsiliepsnoja ir šilumos būna per daug – sumažinamas oro patekimas į kūryklą, tai yra prislopinamas degimas. Tai reiškia, kad degimas vyksta nepilnai, todėl dūmuose atsiranda didelių kiekių anglies monoksido (smalkių) ir įvairių angliavandenilių. O medienos granulės ar smulkios skiedros dozuojamos energetiniame katile pagal galios poreikį, oro primaišoma pakankamai, kad kuras visiškai sudegtų ir todėl dūmuose teršalų koncentracija minimali.

Įvairūs moksliniai tyrimai, iš jų atlikti ir Kauno technologijos universiteto mokslininkų, įtikinamai rodo, kad iš malkas deginančių katilų ištekančiuose dūmuose teršalų koncentracija yra daug kartų didesnė negu smulkintą medieną deginančiuose pramoniniuose įrenginiuose. Dėl šių priežasčių vis daugiau Europos miestų draudžia naudoti gabalinę medieną šildymui miestuose ir kitose tankiai apgyvendintose vietovėse. Šiuolaikiniuose smulkintą medieną naudojančiose pramoninėse katilinėse vienam šilumos energijos vienetui pagaminti sunaudojama apie du kartus mažiau biokuro, palyginti su primityviais buitiniais katilais, krosnimis ar židiniais. Aukštas energetinis efektyvumas pasiekiamas panaudojant kondensacinius ekonomaizerius, šilumos siurblius, kai degimo procesus kontroliuoja sudėtingi prietaisai ir įrenginiai.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius apžvelgė ES politikos ir teisės aktų nuostatas dėl biokuro, kaip atsinaujinančio ištekliaus. Pranešėjas pabrėžė skirtumą tarp iškastinio kuro ir biomasės deginimo. Nors abiejų rūšių kurai degdami išskiria anglies dvideginį, tačiau iškastinis kuras Žemėje kaupėsi milijonus metų, o dabar intensyviai naudojant jo degimo produktai pažeidė anglies dvideginio apykaitą ir klimatas šyla. Biomasė sudegdama išskiria tiek pat CO2, kiek augdama absorbavo. Tad jos išskyros laikomos greitos apykaitos ir nedaro reikšmingo poveikio Žemės klimatui. Svarbu, kad būtų kuo mažiau naudojama iškastinio kuro medienai auginti, perdirbti, transportuoti ir smulkinti. Tą reglamentuoja tarptautinės ar nacionalinės biokuro sertifikavimo sistemos ir kontroliuoja atsakingosios įstaigos.

Apibendrindami pranešimus ir diskusijas LMA viceprezidentas akademikas Z. Dabkevičius bei LMA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akademikas Gintautas Dzemyda pasidžiaugė išgirsta įdomia ir naudinga informacija, palinkėjo ir toliau rengti panašius seminarus, kuriuose būtų aptariamos aktualios energetikos temos.

LMA Technikos mokslų skyriaus informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA