Naujienos

Moksliniame seminare-diskusijoje aptarta aktuali problema – ŠESD emisijos iš žemapelkių durpžemių

Gruodžio 10 d. vyko Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (ŽŪMMS) Miškininkystės mokslų sekcijos ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) organizuotas nuotolinis mokslinis seminaras-diskusija „Lietuvos žemapelkių durpžemių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijos“. Jame dalyvavo 45 dalyviai iš Lietuvos mokslų akademijos, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro, Valstybinės miškų tarnybos, VšĮ Pelkių atkūrimo ir apsaugos fondo, Privačių miškų savininkų asociacijos ir VšĮ Baltijos aplinkos forumo.

Įžangos žodį tarė LMA ŽŪMMS pirmininkas akad. Vidmantas Stanys. Jis pabrėžė klimato kaitos neigiamą poveikį ŠESD emisijoms. Taip pat paminėjo, kad Lietuvoje pelkės užima 654 tūkst. ha, didžiausią dalį, net 78 proc., užima žemapelkės, tarpinio tipo pelkės – apie 14 proc., o aukštapelkės – tik 8 proc. Dėl pelkių nusausinimo ir šiltėjančio klimato vis aktualesnė problema tampa ŠESD emisijos iš durpžemių. Taip pat įžangos žodį tarė LMA ŽŪMMS Miškininkystės mokslų sekcijos pirmininkas akad. Darius Danusevičius ir pabrėžė, kad politinius sprendimus reikėtų priimti remiantis Lietuvoje atliktais moksliniais tyrimais.

 
Įvadiniame pranešime akad. Kęstutis Armolaitis informavo apie „LIFE OrgBalt“ (2019–2024) projektą, kurį LAMMC Miškų institutas vykdė kartu su tyrėjais iš Estijos, Latvijos, Suomijos ir Vokietijos. Taip pat pateikė Lietuvos durpžemių (Histosols) apibūdinimą pagal naujausiąją Lietuvos dirvožemių klasifikaciją LTDK-99.

LAMMC Miškų instituto dr. Dovilė Čiuldienė, pristatydama pranešimą „ŠESD emisijos iš nusausintų ir nenusausintų žemapelkių durpžemių“, informavo, kad Lietuvoje ŠESD emisijos iš nusausintų durpžemių sudaro didžiąją dalį visų žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės (ŽNŽNKM, angl. LULUCF) sektoriuje susidarančių ŠESD emisijų. Ji pažymėjo, kad Valstybinė miškų tarnyba Lietuvos ŠESD apskaitos ataskaitose, vertindama durpžemių emisijų padidėjimą dėl nusausinimo, naudoja bendruosius / regioninius metinių emisijų faktorius, kurie nustatyti apibendrinus tyrimų, vykdytų labai plačiame vidutiniškai vėsaus klimato (angl. temperate or boreal / cold temperate) regione, duomenis (IPCC, 2006). Šie emisijų metiniai faktoriai 2013 m. buvo patikslinti ir gerokai padidinti miško bei dirbamai / produkuojančiai žemei ir daugiamečiams žolynams, augantiems nusausintuose žemapelkės durpžemiuose (IPCC, 2014). Dėl minėtų priežasčių buvo svarbu moksliniais tyrimais pagrįsti nacionalinius CO2-C, CH4 ir N2O-N metinių emisijų faktorius. Šis mokslinis darbas atliktas analizuojant trejų metų (2021–2023) Lietuvos ir septynerių metų (2016–2022) Latvijos ŠESD emisijų duomenis iš 26 tyrimų vietų.

Apskaičiavus metines CO2-C, CH4 ir N2O-N emisijas iš Lietuvos ir Latvijos duomenų buvo nustatyti nacionaliniai emisijų faktoriai, kurie bus naudojami 2025 m. Nacionalinėje ŠESD apskaitos ataskaitoje.

LAMMC doktorantas Egidijus Vigricas pristatė pranešimą „CO2 emisijos iš miškuose paliktos pūti negyvos medienos“. Pažymėta, kad Lietuvos miškuose per 20 metų inventorizuota apie 69 mln. m3 sausuolių. Negyva mediena svarbi ne tik biologinės įvairovės išsaugojimui, maistinių medžiagų apykaitai miško ekosistemose, bet ir yra ŠESD emisijų šaltinis. 

„LIFE OrgBalt“ projekto atsakingoji vykdytoja dr. Vaiva Kazanavičiūtė pranešime „Žemapelkių durpžemių ŠESD emisijų mažinimo scenarijai skirtingoje žemėnaudoje“ pristatė sukurtą skaičiuoklę, arba Private and Public Cooperation (PPC) modelį, skirtą nusausintuose ir nenusausintuose durpžemiuose galimoms taikyti klimato kaitos švelninimo priemonėms ir jų daromam finansiniam, socialiniam bei ekonominiam poveikiui įvertinti.

 
Parengė akad. Kęstutis Armolaitis ir dr. Dovilė Čiuldienė