Naujienos
Jaunosios akademikės paskaita Trečiojo amžiaus universiteto lankytojams
2024 12 18
Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ tęsia renginių ciklo „Mokslo žinių dienos“ paskaitas vyresnio amžiaus klausytojams. Gruodžio 6 d. kartu su LMA Jaunąja akademija (JA) skyrius suorganizavo susitikimą su LMAJA naująja pirmininke (šias pareigas ji pradės eiti nuo sausio) dr. Rūta Ubarevičiene. Ji skaitė paskaitą „Gyventojų kaita pasaulyje ir Lietuvoje: kodėl svarbu žinoti, kur ir kokie gyvena žmonės?“.
Susidomėjusiems senjorams lektorė papasakojo apie pagrindines gyventojų kaitos Lietuvoje ir pasaulyje tendencijas. Ji aptarė ir šios kaitos prognozes. Buvo apžvelgti globalūs demografiniai procesai ir įvertinta, kaip šiame kontekste atrodo Lietuva. Diskutuota, kodėl svarbu suprasti, kas ir kur gyvena – koks yra konkrečių vietovių gyventojų amžius, išsilavinimas, pajamos ir kiti svarbūs rodikliai. Aptarta, kaip šie duomenys padeda planuoti sveikatos, švietimo ir socialinę infrastruktūrą, užtikrinti darbo rinkos ir būsto poreikius bei prisidėti prie visų gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo.
Susidomėję klausytojai.
„Šiuo metu Žemėje gyvena 8,1 mlrd. žmonių, – pasakojo lektorė. – Per pastarąjį šimtmetį šis skaičius išaugo keturis kartus ir toliau auga. Viena vertus, gyventojų skaičiaus didėjimas rodo teigiamus pokyčius: ilgesnę gyvenimo trukmę, didesnį gimstamumą ir augančią darbo jėgą. Kita vertus, šis augimas kelia rimtų iššūkių: didėja tarša, kaupiasi atliekos, stiprėja klimato kaita, kyla įtampa dėl išteklių, migracijos ir urbanizacijos. Prognozuojama, kad gyventojų skaičius pasieks piką 2070–2080 m. – apie 10,4 mlrd., tačiau vėliau pradės mažėti“, – teigė pranešėja. „Kodėl taip nutiks? Fiziškai Žemėje užtektų vietos gerokai didesniam gyventojų skaičiui – šiuo metu žmonių veikla paveikusi tik 20 proc. planetos sausumos, o intensyviai urbanizuota vos 0,7 proc. Visgi gyventojų skaičiaus mažėjimas tikėtinas ne dėl gamtinių ribojimų, o dėl kitų priežasčių: mažėjančio gimstamumo, visuomenės senėjimo, urbanizacijos bei besikeičiančių ekonominių ir kultūrinių veiksnių.“
Apgailestaudama mokslininkė pažymėjo, kad nors pasaulio gyventojų skaičius sparčiai auga, tačiau Lietuvoje jau tris dešimtmečius matomas nuolatinis gyventojų mažėjimas, ir prognozuojama, kad ši tendencija išliks. „Tai gali kelti nerimą, tačiau verta pabrėžti, kad tokia kaitos trajektorija yra natūralus procesas, atspindintis ilgalaikę Lietuvos istoriją ir geopolitinę situaciją“, – teigė dr. R. Ubarevičienė. Jos nuomone, reikėtų sutelkti dėmesį į galimybes, kurias šios permainos gali atverti, pavyzdžiui, gerinant gyvenimo kokybę ir plėtojant tvaresnes ekonomines bei socialines struktūras, kurios efektyviau atitiktų besikeičiančius šalies poreikius.
Renginio dalyviai.
„Ar galima užtikrinti kokybišką visuomenės poreikių patenkinimą švietimo, sveikatos apsaugos, darbo rinkos, susisiekimo ir kitose srityse, jei nežinome, kokie žmonės ir kur gyvena?“ – klausė pranešėja ir atsakė, kad ne. „Mokslininkų atliekami visuomenės geografijos tyrimai, analizuojantys gyventojų sudėtį, pasiskirstymą ir kaitą, gali padėti priimti efektyvius sprendimus. Šiems tyrimams itin svarbūs duomenys, kurie leidžia geriau suprasti įvairias visuomenės grupes ir jų poreikius. Duomenimis ir mokslo žiniomis grįsti valstybės valdymo sprendimai užtikrina, kad būtinos paslaugos ir ištekliai būtų paskirstyti taip, jog jie pasiektų visus piliečius, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos ar socialinės padėties“, – teigė dr. R. Ubarevičienė ir atsakė į senjorams rūpimus klausimus.
Parengė jaunoji akademikė dr. Rūta Ubarevičienė ir skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos
GALERIJA