Naujienos

Skambant Kalėdų varpeliams: Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas

Gruodžio 17 d. įvyko iškilmingas Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ne tik akademijos nariai, bet ir svečiai: Kauno miesto savivaldybės vicemeras Tomas Jarusevičius, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Eglė Andriuškienė, savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, Kauno miesto mokslo premijų laureatai, nauji LMA Jaunosios akademijos nariai ir alumnai.

Renginio pradžioje LMA prezidentas akad. Jūras Banys apžvelgė besibaigiančius metus, įvardijęs juos kaip rinkimų metus. Naujosios Vyriausybės programoje yra numatyta didinti institucijų, tokių kaip LMA, Lietuvos mokslo taryba, įtaką, formuojant valstybės politiką. Tai puiki proga pasidalyti savo kompetencijomis valstybės labui. Prezidentas taip pat pažymėjo, kad LMA 2024-aisiais organizavo Baltijos šalių „Moterys moksle“ apdovanojimus, glaudžiau bendraujama su LR prezidentūra. Akademija aktyviai dalyvavo ir tarptautinių organizacijų, tokių kaip ALLEA, EASAC veikloje. Buvo atnaujintos sutartys su Vengrijos, Čekijos mokslų akademijomis. Kaune gruodį atidarytas mokslo muziejus „Mokslo sala“, prie kurios atsiradimo reikšmingai prisidėjo LMA, prieš dešimt metų parengusi tokio mokslo muziejaus galimybių studiją. Baigdamas akad. J. Banys paminėjo, kad akademijos biudžetas didėja, todėl darbo užmokesčio fondas augs 26 proc. Apskritai, metai buvo turiningi ir tai atsispindės Lietuvos mokslų akademijos 2024 metų veiklos ataskaitoje.

LMA prezidiumas ir mokslų skyrių nariai sveikino LMA atminimo medaliais įvertintus akademikus Jūratę Kriaučiūnienę ir Virginijų Šikšnį. LMA prezidentas Jūras Banys ir Lietuvos Ignoto Domeikos draugijos prezidentas akad. Algimantas Grigelis įteikė du Ignoto Domeikos atminimo medalius. Akademikė Audronė Žvirblienė įvertinta už išskirtinius pasiekimus biotechnologijų moksle, už lyderystę imunologijos tyrimų kryptyse, aktyvią švietėjišką ir visuomeninę veiklą, pažymėtą asmeniniu indėliu suvaldant COVID-19 pandemiją. Akad. Valdemaras Razumas – už tarptautinio lygio pasiekimus fizikinės chemijos moksle, nuoseklią fermentų inžinerijos, biochemijos ir bioelektrochemijos plėtotę, lyderystę vadovaujant valstybinių mokslo institucijų ir Lietuvos mokslų akademijos reformoms, už produktyvią veiklą Lietuvos mokslo ir aukštojo mokslo valdymo srityje, už žymų įnašą, atstovaujant Lietuvai Europos Komisijos mokslo struktūrose. Akad. V. Razumui taip pat įteiktas ir Baltijos šalių mokslų akademijų skirtas medalis.

Toliau renginyje buvo pagerbti 2024 m. Kauno miesto mokslo premijos laureatai. Vertinimo komisijos pirmininkas akad. Gintautas Dzemyda paskelbė komisijos siūlymą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premiją skirti Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Liudui Glemžai, vykdančiam Lietuvos miestų istorinius tarpdalykinius tyrimus. Fizinių, biomedicinos, žemės ūkio ar technologijos mokslų srityje įvertinta Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prof. habil. dr. Vaiva Lesauskaitė už tyrimus biomedicinos srityje. Premijas laureatams įteikė Kauno m. vicemeras T. Jarusevičius kartu su akad. J. Baniu.

Kauno m. vicemeras Tomas Jarusevičius (antras iš kairės) rengiasi teikti apdovanojimus Kauno miesto mokslo premijos laureatams.

Atsiimdama apdovanojimą V. Lesauskaitė kalbėjo: „Dėkingumas – pats geriausias jausmas. Todėl noriu padėkoti tėvams, savo Alma Mater. Kardiologija – tai aisbergas. Didžioji, povandeninė jos dalis – fundamentiniai tyrimai. Todėl būtina epidemiologinius tyrimus papildyti genetiniais, kad kuo geriau įvertintume rizikos veiksnius Kauno gyventojų populiacijoje. Už šį įvertinimą dėkoju ir Kauno savivaldybei. Teikdami premijas, garsinate Kauno miesto mokslininkų vardą.“

L. Glemža irgi dėkojo už įvertinimą. Jis teigė, kad tai leis plėtoti tyrimus, susijusius su miestų istorija. Šie metai yra kertiniai Kaunui. Jau pasirodė du Kauno miesto istorijos tomai, planuojama išleisti dar du. Mokslininkas teigė mėginsiąs pagelbėti istorikams, aprašantiems sudėtingą XIX a. laikotarpį. Baigdamas jis pasidalijo savo ateities planais. Viena iš būsimų tyrimų temų – Kauno miesto moterų istorija. Ji įdomi tuo, kad moterys čia gyveno daug geriau, negu kitur Europoje.

Kauno m. vicemeras T. Jarusevičius kalbėjo, kad džiaugiasi antrus metus stovėdamas prieš tokią garbingą auditoriją. Jis prisiminė praėjusiais metais linkėjęs tikėjimo, vilties, meilės ir šviesos. Kauno miesto mokslo premijai jau daugiau kaip dešimt metų. Pradžia šiai premijai duota LMA narių dėka. Šiemet Kaune atidarytas muziejus „Mokslo sala“. Tikėjimas, viltis ir nuoširdi meilė darbui lėmė, kad pagaliau mieste atsirado toks objektas. Baigdamas jis pakvietė susirinkimo dalyvius apsilankyti jame ir palinkėjo visiems gražių naujųjų metų.
Šiemet jau septintą kartą buvo išrinkta dešimt LMA Jaunosios akademijos (LMAJA) narių. Jų sąrašą ir pasiekimus tribūnoje skelbė viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Naujiems LMAJA nariams ženklus ir pažymėjimus įteikė LMA prezidentas bei LMA viceprezidentas. LMAJA nariais humanitarinių ir socialinių mokslų srityse tapo dr. Meda Andrijauskienė (socialiniai mokslai, KTU) ir dr. Akvilė Naudžiūnienė (humanitariniai mokslai, VU); fizinių mokslų srityje – dr. Justina Gaidukevič (chemija, VU), dr. Rokas Kondrotas (fizika, FTMC) ir dr. Šarūnas Skuodis (geologija, VILNIUS TECH); biomedicinos srityje – dr. Augustinas Baušys (medicina, VU); žemės ūkio mokslų stityje – dr. Vilma Naujokienė (žemės ūkio ir aplinkos inžinerija, VDU) ir dr. Paulina Štreimikytė (maisto mokslai, LAMMC); technologijos mokslų srityje – dr. Tadas Kaliatka (energetika ir termoinžinerija, LEI) ir dr. Judita Škulteckė (statybos inžinerija, VINIUS TECH).

Naujeji LMA Jaunosios akademijos nariai su LMA vadovais.

Dešimt LMAJA narių, išrinktų 2020 m., jau baigia savo kadenciją. Todėl už indėlį į LMAJA veiklą, atstovaujant Lietuvos jaunųjų mokslininkų interesams, telkiant mokslininkus kūrybinei, mokslinei ir ekspertinei veiklai, keliant mokslo prestižą ir kuriant pažangią Lietuvą, LMA prezidiumo padėkas iš LMA prezidento ir LMA viceprezidento rankų gavo dr. Vidas Lekavičius, dr. Paulina Želvienė (ir už sėkmingą darbą Jaunojoje akademijoje einant biuro narės pareigas), dr. Jonas Jankauskas, dr. Linas Minkevičius, dr. Andrius Remeikis, dr. Vacis Tatarūnas, dr. Vita Lėlė, dr. Viktorija Vaštakaitė-Kairienė (ir už sėkmingą darbą Jaunojoje akademijoje einant vicepirmininkės pareigas), dr. Vitalij Novickij ir dr. Tomas Tamulevičius.

Ateities biomedicinos fondo (ABF) valdybos pirmininkė dr. Eglė Radzevičienė pranešė susirinkusiesiems apie Lietuvos mokslų akademijos ir ABF premijų jauniesiems medicinos, sveikatos ir gyvybės mokslų krypčių mokslininkams steigimą, apie fondo veiklą. Tai personalizuotos medicinos tyrimų srityje besispecializuojantis fondas Lietuvoje. Bendra dotacijos suma siekia 15 mln. eurų. Prie fondo veikia patarėjų taryba, tarp kurios narių yra ir Kauno miesto mokslo premijos laureatė V. Lesauskaitė. Fondą įsteigė akad. Eugenijus Arvydas Janulaitis – moderniosios biotechnologijos pradininkas Lietuvoje. Kitas dalininkas – chemikas prof. Viktoras Butkus. Fondo paramos formos gan įvairios: finansuojami mokslo tyrimai, aukštos kompetencijos mokslininkų įdarbinimas Lietuvoje, dalyvavimas tarptautinėse konferencijose, stažuotės išlaidos, lektorių vizitai Lietuvoje. Taip pat teikiama parama studijų programoms rengti ir kt. Iki šiol buvo suteikta 1,5 mln. eurų parama prof. Artūro Petronio sugrįžimui į Lietuvą ir jo atliekamiems chronoepigenetikos tyrimams; 800 tūkst. eurų skirta projektams personalizuotos medicinos srityje, skirta parama tarptautinei VU Medicinos fakulteto transliacinės medicinos konferencijai ir t. t. Nuspręsta kartu su LMA įsteigti dvi premijas jauniesiems mokslininkams. Baigdama E. Vaiginienė pakvietė susirinkusiuosius dalytis idėjomis, vertomis fondo finansinės paramos. Tada LMA prezidentas akad. J. Banys ir ABF direktorė Erika Vaiginienė pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Iškilmingai pasirašyta Ateities biomedicinos fondo ir Lietuvos mokslų akademijos bendradarbiavimo sutartis. Iš kairės: dr. Eglė Radzevičienė, Erika Vaiginienė ir akad. Jūras Banys.

Akad. Romas Lazutka buvo pakviestas perskaityti pranešimą „Lietuvos ekonomikos pasiekimai ir iššūkiai naujajai Vyriausybei“. Jo manymu, pastarasis dešimtmetis buvo Lietuvos ekonomikos aukso amžius. Dabar gyvename kaip švedai 1990 metais. Deja, problemų netrūksta. Auga pajamų nelygybė. Valstybės finansavimui stinga lėšų. Puiku, kad ekonomika auga sparčiau, nei vidutiniškai lėtųjų ir turtingųjų europiečių grupėje. Kita vertus, nesunku vytis šalis, kurios beveik nebėga. Kitas geras ženklas – per pastaruosius 30 metų algos Lietuvoje augo 250 proc. Bet augimas buvo iš labai gilios „duobės“. Nepaisant to, šiuo metu kainos Lietuvoje daug kur prilygsta ES vidurkiui, o vidutinis atlyginimas vis dar kur kas mažesnis. Pagal GINI koeficientą Lietuvoje fiksuojama didelė pajamų nelygybė. Panašiai kaip Jungtinėje Karalystėje, Meksikoje, Turkijoje, JAV, Kosta Rikoje, Čilėje. Dar viena negera tendencija: pagyvenusių žmonių pajamos mūsų šalyje labai menkos (trečdaliu mažesnės už ES vidurkį), pensininkų skurdo rizika labai aukšta. Visuomenės gerovė laikosi ant trijų socialinės politikos banginių: sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės apsaugos. Tačiau joms labai stinga lėšų. Kuo visuomenė labiau civilizuota, tuo šios sritys svarbesnės. Taip pat ir Lietuvos centrinės valdžios biudžetas yra deficitinis. Per mažai surenkama mokesčių tiems trims banginiams. Todėl valdžios sektoriaus skolos finansavimas tampa vis brangesnis. Įdomu, ar naujoji Vyriausybė ryšis apmokestinti daugiau uždirbančiuosius? Ar remsis Pasaulio banko mikrostimuliacijos rezultatais? „Mokesčiai yra tai, ką mokame civilizuotos visuomenės vardan“, – reziumavo akademikas.

Akad. Romas Lazutka apžvelgia Lietuvos ekonomikos pasiekimus ir iššūkius naujajai Vyriausybei.

Renginio pabaigoje muzikinę programą „Skamba Kalėdų varpeliai“ atliko Vilniaus „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos berniukų choras. Baigdamas susirinkimą LMA prezidentas palinkėjo gražių švenčių. Taip pat taikos, kad Ukraina laimėtų. Ir perdavė Ukrainos mokslų akademijos prezidento padėką už akademikų skirtą paramą.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA