Naujienos

Lietuvos mokslų akademijos nariui, habilituotam daktarui profesoriui Juozui Kuliui – 80

2024 12 23

Gruodžio 23 d. Lietuvos mokslų akademijos nariui, habilituotam daktarui profesoriui Juozui Kuliui sukanka 80 metų.

Lietuvos mokslų akademijos prezidiumas bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius nuoširdžiai sveikina Jus gražios sukakties proga.

Labai vertiname Jūsų ilgametę ir sėkmingą mokslinę, mokslo organizacinę bei pedagoginę veiklą, svarų indėlį į biochemijos ir biotechnologijos mokslą.

Daugiau kaip 50 metų Jūs skyrėte mokslui. Jūsų svarus indėlis ir nuopelnas toliau plėtojant fundamentinius biosensorių, cheminės ir fermentinės kinetikos, biologinių elektronų transporto, kompiuterinės biologijos tyrimus plačiai žinomi ir pripažinti ne tik šalyje, bet ir užsienyje.

Žavimės Jūsų atsidavimu ir ištikimybe pasirinktai profesijai, aktyvia veikla Lietuvos mokslų akademijoje bei Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriuje.

Iš širdies linkime Jums tolesnės sėkmės, neblėstančios energijos, gyvenimo pilnatvės ir kuo geriausios kloties Jums ir Jūsų artimiesiems.

Prezidentas akad. Jūras Banys
Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas

-----------------

AKADEMIKAS JUOZAS KULYS gimė 1944 m. gruodžio 23 d. Kretingoje, Lietuvos armijos karininko Juozo Kulio ir Viktorijos Zaleskaitės šeimoje. 1951–1962 m. mokėsi Joniškio 1-ojoje vidurinėje mokykloje, buvo jaunųjų matematikos, fizikos ir chemijos olimpiadų laureatas. 1962 m. įstojo į Vilniaus universiteto Chemijos fakultetą. Jau po metų kartu su keletu kitų gabiausių to meto studentų išvyko tęsti studijų į Maskvos valstybinio M. V. Lomonosovo universiteto Chemijos fakultetą, kuriame 1967 m. sėkmingai baigė studijas, o 1970 m. – ir aspirantūrą, apgynęs chemijos mokslų kandidato (dabar – daktaro) disertaciją. Jaunas mokslininkas grįžo į Lietuvą ir karjerą pradėjo eidamas jaunesniojo mokslo darbuotojo pareigas Puslaidininkių fizikos institute. Tais pačiais metais dr. J. Kulys perėjo dirbti vyresniuoju mokslo darbuotoju į Biochemijos institutą, o 1974 m. jau vadovavo naujai įsteigtai Fermentų chemijos laboratorijai, 1985–1992 m. buvo šio instituto direktorius. Nuo 1986 m. dėstė Vilniaus universitete, nuo 1991 m. Vytauto Didžiojo universitete, nuo 2001 m. dar ir Vilniaus Gedimino technikos universitete, Chemijos ir bioinžinerijos katedros vedėjas. 1984 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narys korespondentas, nuo 1996 m. – LMA tikrasis narys. Daugiau nei dešimt metų vadovavo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus Biologijos sekcijai.

J. Kulys atrado ir ištyrė bioelektrokatalizės reiškinius, sukūrė biojutiklius, plačiai naudojamus medicinoje ir kitose srityse. Sukūrė pasaulyje pripažintą bioelektrokatalizės mokslo mokyklą, kurioje atrasti ir ištyrinėti nauji mediatoriniai ir bemediatoriniai bioelektrokataliziniai procesai, pirmą kartą panaudotos naujos medžiagos – organiniai metalai.

Pats akademikas ir patirties sėmėsi, ir savąja dalijosi su kolegomis, dirbdamas užsienio šalių mokslo institucijose – 1988 m., 1990 m. Braunšveigo biotechnologijos centre (Vokietija), 1990 m. Kranfildo technologijos institute (Didžioji Britanija), 1991 m. Miuncheno technikos universitete (Vokietija), 1990, 1992–1994 m. bendrovėje „Novo Nordisk“ (Danija).

Elektroninis žurnalas „Žemaičių žemė“ 2022 m. rašė: „Dar 1982 m., būdamas jaunas ir energingas mokslininkas, J. Kulys N. N. Semionovo Cheminės fizikos institute (Maskva) apgynė habilituoto mokslų daktaro disertaciją „Biokatalitinė organinių junginių konversija elektrocheminėse sistemose“, kuri buvo puikiai įvertinta. Nauja mokslo kryptis, nepaprastai intensyvus darbas laboratorijose sudomino daugelį jaunų gabių universiteto chemikų absolventų. Todėl labai greitai naujoje laboratorijoje susiformavo aktyviai dirbančių aspirantų kolektyvas. Čia savo mokslinę veiklą pradėjo dabartiniai Lietuvos mokslų akademijos nariai profesoriai Valdas Laurinavičius, Albertas Malinauskas ir Valdemaras Razumas bei habilituotas daktaras Narimantas Čėnas. Iš viso Juozo Kulio mokslo mokykloje dirbo, gilino savo turimas žinias ir rengė mokslinius darbus apie 30 būsimų jaunų chemijos ir biochemijos mokslo daktarų, kurie dabar dirba įvairiose mokslo ir verslo struktūrose.“

Akad. J. Kulys yra daugiau kaip 400 mokslinių straipsnių, 37 išradimų ir patentų, monografijų – „Analitinės sistemos imobilizuotų fermentų pagrindu“ (1981), „Biokatalizė organinių junginių elektrochemijoje“ (su V. Razumu, 1983), „Bioamperometrija“ (su V. Razumu, 1986), „Fermentinis elektrono pernešimas“ (su N. Čėnu, 1988) – autorius. Prestižinė leidykla „Springer“ jo monografiją „Mathematical Modeling of Biosensors: An Introduction for Chemists and Mathematicians“, parašytą drauge su akademikais R. Baronu ir F. Ivanausku, išleido 2009 m. ir vėl perleido 2021 m. Akademikas yra vienas labiausiai cituojamų Lietuvos mokslininkų. Jis yra gerai žinomų mokslinių žurnalų „Bioelectrochemistry“, „Biosensors & Bioelectronics“ bei „Environment and Chemical Physics“ ir kt. redakcinių kolegijų narys. Akademikas J. Kulys du kartus apdovanotas Lietuvos mokslo premija – 1987 m. už darbų ciklą „Organinių junginių bioelektrokatalizė“ (kartu su prof. V. Razumu) ir 2002 m. už darbų ciklą „Ksenobiotikų oksidacinės – redukcinės transformacijos ir citotoksiškumo mechanizmų tyrimai 1988–2001 m.“ (kartu su habil. dr. N. Čėnu). 1995 m. J. Kuliui už mokslinių tyrimų ciklą fizikinės cheminės biologijos srityje įteikta Baltijos Asamblėjos mokslo premija.

J. Kulys 2015 m. „Bernardinų“ portale rašė: „Pirmieji 15 Nepriklausomybės metų Lietuvos mokslui buvo labai sudėtingi. Per tą laiką susiformavo emigracijos procesas, kurio nebegali niekas sustabdyti. Mokslą kuria ne dauguma, o išskirtiniai žmonės. Jei tie žmonės prarandami, vyksta negrįžtami pokyčiai. Mokslas buvo paleistas savieigai. Buvo leista steigti universitetus, negalvojant, kiek prireiks pinigų jiems išlaikyti. O Vokietijoje ar net kaimyninėje Estijoje buvo daroma kitaip. Žiūrėta, ar valstybė turi pinigų, ar reikia to mokslo, ar bent jau dešimt metų bus galima tokią instituciją išlaikyti. Tik tada leidžiama steigtis. Mano nuomone, universitetų Lietuvoje buvo sukurta per daug. Studijuoja per daug netinkamų žmonių. Bet kas geriau: išmesti juos į gatvę ar minimaliai mokyti? Manau, kad geriau mokyti. Per 15 pirmųjų Nepriklausomybės metų buvo sugriautos mokslinės mokyklos. Ir ne dėl kokio nors valstybės dekreto, o dėl to, kad mokslininkai išėjo į verslą. Mano paties doktorantai išsivažinėjo po užsienį. Esu kvietęs juos grįžti atgal iš Anglijos, Amerikos, Švedijos, bet jie atsisako. Aš pats, atgavus Nepriklausomybę, buvau didelis patriotas. Tris kartus man buvo siūlyta pasilikti užsienyje. Paskutinį kartą tokį pasiūlymą gavau 1994 metais. Tačiau pasirinkau kitą kelią: parsivežiau daug sutarčių ir tuomet dešimt metų turėjau galimybę dirbti čia, Lietuvoje. Turėjau darbo pasiūlymų Anglijoje, Vokietijoje, Danijoje. Ten, beje, dirbau dvejus su puse metų. Išvažiuodamas iš Danijos, prisikroviau tyrimų technikos, kuri veikia ir šiandien. Kodėl nelikau užsienyje? Manęs Lietuvoje laukė šeima. Be to, man buvo jau daugiau nei 50 metų. Tad, manau, jau buvo kiek per vėlu kurtis svetimoje šalyje. Mes, kaip šalis, neturime išteklių nei žemėje, nei ore. Klimatas, palyginti su Vakarų Europos šalimis, yra nepalankus žemės ūkiui. Vienintelis dalykas, kuris mus gelbėjo, yra darbštumas... ir, žinoma, aš neabejoju, kad Lietuva po tam tikro laiko tikrai išeis į kitą mokslo lygmenį.“

Akademikas J. Kulys buvo tarp Lietuvos mokslininkų, po Nepriklausomybės atkūrimo kūrusių šiuolaikinę Lietuvos konkursinio mokslo tyrimų finansavimo sistemą, paremtą tarptautiniu ekspertų vertinimu. 2008–2018 m. jis buvo Lietuvos mokslo tarybos (LMT) Gamtos technikos komiteto narys, daugelio mokslo programų komitetų pirmininkas ir narys, LMT mokslo laipsnių pripažinimo komisijos pirmininkas.

J. Kulio bendradarbė, biochemikė dr. Virginija Bukelskienė 2004 m. rašė: „Optimistinis, šviesus akademiko J. Kulio požiūris į gyvenimą, jo moto: „Dirbk ir gyvenk geriau“. Tai rodo tiek jo nusiteikimą, požiūrį į gyvenimą, tiek kūrybines, intelektines galias, kurios ir toliau bus skirtos savo Tėvynės, savojo instituto garsinimui pasaulyje. Neabejojame, ir toliau dalelę savo širdies ir proto profesorius atiduos ateinančioms mokinių kartoms.“

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus nariai iš širdies linki akademikui Juozui Kuliui sėkmės, neblėstančios energijos, sveikatos ir gyvenimo pilnatvės.

LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Limas Kupčinskas,
vyriausioji koordinatorė dr. Jadvyga Olechnovičienė