Naujienos

Laisvės vertė: Sausio 13-ąją prisimenant

Ukrainai jau trečius metus žūtbūtinai kovojant dėl savo teisės išlikti, degraduojanti Rusijos Federacija mėgina nusitempti į pražūtį ne tik ją, bet ir tokias valstybes kaip Sakartvelas ar Moldova. Baltarusijoje toliau valdo autokratas. Žiūrint iš laiko perspektyvos vis labiau įsitikiname, kaip mums pasisekė, kad 1988 metais ištrūkome iš žlungančios, bet itin agresyvios imperijos gniaužtų. Deja, už laisvę teko sumokėti krauju. Prieš trisdešimt ketverius metus Lietuvos piliečiai savo pasiaukojimu ir ryžtu sugebėjo atsilaikyti prieš okupantų prievartą ir pasiekė visų pirma moralinę pergalę. Kruvinieji Sausio 13-osios įvykiai, ko gero, tapo lūžio tašku, atvėrusiu vartus į laisvę ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos valstybėms.

Šiuose įvykiuose aktyviai dalyvavo ir Lietuvos mokslų akademijos nariai. Tuometis SSSR Aukščiausiosios Tarybos narys akad. Antanas Buračas nuskrido į Maskvą, kur padedant prof. Aleksandrui Štromui, perdavė į Vakarus bene pirmąsias nuotraukas apie agresiją prieš Lietuvos Nepriklausomybę; akad. Arūnui Ramanavičiui su okupantais teko susidurti akis į akį, ginant Televizijos bokštą. Ten jis buvo sunkiai sužeistas ir paskui ilgai gydėsi; Vilniaus miesto tarybos narys akad. Gediminas Motuza padėjo organizuoti išorinę Seimo rūmų gynybą. Dėl daugybės tokių  iniciatyvų ir drąsių, pasiaukojamų poelgių pavyko pasiekti išsvajotą tikslą.

Pasaulyje vėl stiprėjant autokratams, dar labiau turime vertinti šį išsivadavimo stebuklą. Tikėkime laisve ir nuolat ginkime ją naujų grėsmių akivaizdoje.

Lietuvos mokslų akademija