Naujienos

Prisimenant profesorių Stasį Kutkevičių

Stasys Kutkevičius – Lietuvos chemikas organikas, habilituotas chemijos mokslų daktaras, profesorius. 2025 m. sausio 19 d. prof. Stasiui Kutkevičiui būtų sukakę 100 metų.

Gimė 1925 m. sausio 19 d. Raseinių r., Trupinėlių kaime. Jo tėvas visą gyvenimą dirbo miško urėdu, motina augino šešis sūnus (Stasys buvo trečiasis). 1945 m. baigė Šakių vidurinę mokyklą ir po metų, 1946-aisiais, įstojo į Kauno universitetą. S. Kutkevičius, dar studijuodamas universitete, pradėjo dėstyti chemiją Kauno kooperacijos technikume. 1950 m. baigęs universitetą, liko dirbti jame (jau pertvarkytame į Kauno politechnikos institutą), akad. Antano Purėno vadovaujamoje Organinės chemijos katedroje. Iš pradžių dirbo vyresniuoju laborantu, vėliau asistentu, vyresniuoju dėstytoju. 1952 m. išvyko į Maskvą – mokėsi D. Mendelejevo cheminės technologijos instituto aspirantūroje, vadovaujamas žymaus rusų chemiko akad. N. Vorožcovo, parengė ir 1955 m. apgynė disertaciją „Epichlorhidrino sąveikos su aromatiniais aminais produktų tyrimas“. Jam, darbščiam, sėkmingai tyrimus vykdančiam aspirantui, buvo paskirta valstybinė stipendija. Po aspirantūros 1955 m. S. Kutkevičius sugrįžo į savąją Alma Mater, kurioje dirbo asistentu, vėliau vyresniuoju dėstytoju, o nuo 1958 m. – docentu Organinės chemijos ir technologijos katedroje. Jis neapsiribojo pedagogine veikla, tęsė mokslinį tiriamąjį darbą, iš pradžių padėjo akademikui A. Purėnui rengti aspirantus, jam mirus, intensyviai plėtojo Maskvoje pradėtą, o Lietuvoje tuo metu visai naują tematiką. Su savo aspirantais ištyrė epichlorhidrino reakcijas su aromatiniais aminais bei azoto turinčiais heterocikliniais junginiais.

Su aspirantais 1972 m.

Su savo mokiniais išrado ir užpatentavo naują originalų poliamidinio pluošto dažymo būdą – norimos spalvos dažikliai sudaromi tiesiog ant pluošto jo gamybos metu. Šis metodas buvo išbandytas ir įdiegtas Lietuvos ir tuometės TSSR gamyklose – Kauno šilko kombinate, Vilniaus kojinių ir trikotažo dirbinių gamybos bendrovėje „Sparta“, Klino cheminių pluoštų susivienijime „Chimvolokno“ ir kitur. 1972 m., apibendrinęs tyrimų rezultatus, S. Kutkevičius Vilniaus universitete apgynė habilituoto daktaro disertaciją „Aromatinių aminų ir heterociklinių junginių N-γ-chlor-β-oksipropilinių darinių sintezė ir tyrimas“. 1974 m. jam suteiktas profesoriaus vardas, 1976 m. – Lietuvos nusipelniusio mokslo ir technikos veikėjo vardas. 1977 m. konkurse „Eureka-77“ S. Kutkevičiaus pasiūlytas naujas kaprono pluošto dažymo metodas buvo pripažintas vertingiausiu metų išradimu.

1978 m. jam skirta LSSR valstybinė premija, 1979 m. parodoje „Išradybinis ir patentinis licencinis darbas“ kartu su bendraautoriais apdovanotas sidabro medaliu.

1991 m., atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, S. Kutkevičius išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu ekspertu.


Su mokslo grupe 1985 m.

Nuo 1980 m. prof. S. Kutkevičiaus vadovaujamos mokslinės grupės mokslinių interesų sritis plėtėsi, nes epichlorhidrino sąveikos su aromatiniais aminais, ir ypač heterocikliniais junginiais, produktai labai sėkmingai pradėti taikyti organinių fotopuslaidininkių, kurie bandomi Vilniaus ir Maskvos elektrografijos institutuose, sintezei. Lietuvoje susintetintieji nauji stabilios amorfinės būsenos elektroaktyvūs mažamolekuliniai junginiai, vėliau pavadinti molekuliniais stiklais, buvo pirmosios tokio tipo medžiagos ir prof. S. Kutkevičius – vienas iš šios srities puslaidininkių pradininkų pasaulyje.

Prof. S. Kutkevičiaus mokslinės veiklos rezultatai paskelbti daugiau kaip 260 mokslinių straipsnių, 50 išradimų (su kitais). Nors didžioji jo mokslinės veiklos dalis vyko tarybiniais metais, jis buvo vienas iš Lietuvos mokslininkų, labiausiai cituojamų užsienyje. Jam vadovaujant apgintos 26 daktaro ir viena habilituoto daktaro disertacijos. Profesoriaus išugdyti chemikai sėkmingai dirba Kauno technologijos, Vytauto Didžiojo, Lietuvos sveikatos mokslų universitetuose bei pramonės įmonėse. Simboliška, jog tarp profesoriaus mokinių buvo ir jo dukra Vida, kuri daktaro disertaciją apgynė, vadovaujant buvusiam profesoriaus aspirantui. Dr. Vida Budrienė yra modernios įmonės „Biosyyd“ vadovė, iš tėčio paveldėjusi neblėstančią energiją ji kartu su bendradarbiais kuria aukštos pridėtinės vertės bioaktyvius produktus, pasiekiančius net Japonijos, Australijos rinkas. Jos įmonė visada atvira studentams chemikams, norintiems atlikti praktiką.

Prof. S. Kutkevičius buvo puikus pedagogas. Daugelį metų skaitė organinės chemijos kursą Cheminės technologijos ir Lengvosios pramonės (dabar Mechanikos inžinerijos ir dizaino) fakultetų studentams. Jis buvo dažų chemijos pradininkas Lietuvoje: parengė Dažų chemijos kursą, kurį daugelį metų dėstė cheminės audinių apdailos specialybės studentams, tobulino lietuvišką dažiklių bei pigmentų chemijos terminiją, rašė straipsnius apie dažančias medžiagas enciklopedijai. Sudėtingiausias dažiklių bei pigmentų formules rašydavo iš atminties, tuo stebindamas klausytojus.

Profesorius buvo ilgametis Kauno technologijos universiteto senato narys, disertacijų gynimo specializuotų mokslinių tarybų, vėliau – doktorantūros komitetų narys, daugybės disertacijų oponentas.

Prof. S. Kutkevičius buvo be galo darbštus, nuoširdus, paprastas, vienodai atidžiai išklausantis kiekvieną į jį besikreipiantįjį, visada pasiruošęs kiekvienam padėti, patarti. Iš tėvelio paveldėjęs meilę gamtai, jis daugiausia savo laisvo laiko skyrė sodui prie namų puoselėti bei medžioklei. Daugelį metų vadovavo „Dubysos“ medžiotojų būreliui.


Medžioklėje.

Šią aistrą įskiepijo ir sūnui Juozui, kuris po tėčio mirties iki šių metų vadovavo tam pačiam medžiotojų būreliui. Profesorius mokėjo džiaugtis pavasarį pražydusia alyva ar obelimi savo kieme. Daug pažįstamų ir draugų išmokė medelių skiepijimo meno, noriai dalijosi su jais skiepais. Rudenį bendradarbius vaišindavo savo sode užaugintais obuoliais bei kitomis sodo gėrybėmis.

Parengė akademikas Vytautas Getautis
Nuotraukos iš dukters ir sūnaus šeimos archyvo

Literatūra:
1. https://www.lma.lt/uploads/Biogramos/Kutkevicius_S..pdf
2. CHEMIJA. 2005. T. 16. Nr. 1. P. 79–81. Lietuvos mokslų akademija, 2005.
3. Visuotinė lietuvių enciklopedija: https://www.vle.lt/Straipsnis/Stasys-Kutkevicius/
4. https://zemaitiuzeme.lt/personalijos/kutkevicius-stasys/