Naujienos

Renginys, skirtas akademiko Zigmo Zinkevičiaus šimtmečiui

2025 01 24

Šių metų sausio 15 d. Lietuvos Respublikos (LR) Seime vyko konferencija „Kalba, tauta, valstybė“, skirta akademiko, lituanistikos patriarcho Zigmo Zinkevičiaus (1925-01-04 – 2018-02-20) šimtmečiui. Jubiliejinį renginį organizavo LR Seimo Kultūros komitetas, Vilniaus universitetas (VU), Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Lietuvių kalbos institutas (LKI), moderavo LR Seimo Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas prof. Vytautas Juozapaitis ir VU Baltistikos katedros prof. emeritas Bonifacas Stundžia.

Konferenciją įžangos žodžiu pradėjo Seimo narys prof. V. Juozapaitis. Toliau gausiai susirinkusius renginio dalyvius ir akademiko Z. Zinkevičiaus atminimą prasmingomis sveikinimo kalbomis pagerbė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, pirmasis atkurtosios Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis, LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, Europos Parlamento narys, buvęs Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas Paulius Saudargas ir LMA užsienio narys Pizos universiteto (Italija) profesorius Pietro Umberto Dini, save laikantis Z. Zinkevičiaus mokiniu (paskutiniai du sveikintojai savo kalbas atsiuntė vaizdo įrašu). Be to, buvo perskaitytas negalėjusios atvykti LKI l. e. direktorės pareigas dr. Aurelijos Tamulionienės sveikinimas. Kalbose pabrėžtas Akademiko lituanistinės ir baltistinės veiklos platumas, universalumas ir produktyvumas, išskirtinis indėlis į mokslą ir studijas, pasidalyta šiltais ir jautriais prisiminimais.

Iš dešinės: LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VU Baltistikos katedros prof. emeritas Bonifacas Stundžia, Seimo narys prof. V. Juozapaitis, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Pirmąjį pranešimą apie baltistikos formavimąsi, augimą ir brandą sovietinėje Lietuvoje perskaitė šios informacijos autorius. Pranešime konstatuota, kad pirmuoju pokarinės diktatūros dešimtmečiu iš esmės buvo įmanoma tik praktinė veikla, o lituanistikos studijas pasirinkę gabūs jaunuoliai, trūkstant kvalifikuotų dėstytojų, daugiausia galėjo mokytis iš gerai sukomplektuotos prieškarinės kalbotyros bibliotekos. Chruščiovinio atšilimo laikotarpis (apie 1954–1965) leido įkvėpti gaivesnio oro, formuotis būsimam baltistikos elitui, kurio vienas ryškiausių atstovų buvo Z. Zinkevičius, parengęs Kazimiero Būgos raštus, paskelbęs kapitalinį lietuvių dialektologijos veikalą, pradėjęs ne vieną istorinės kalbotyros kryptį ir vėliau išsiskyręs reikšmingais apibendrinamaisiais veikalais. Baltų kalbotyra subrendo vadinamojo sąstingio metais (apie 1965–1986), kai buvo įvaldyti vidinės rekonstrukcijos ir struktūrinės lingvistikos metodai, paskelbta svarių kalbos istorijos, etimologijos, onomastikos ir sinchroninės kalbotyros veikalų, tarp jų ir teorinių, padėti fonologijos, žodžių darybos, istorinės onomastikos ir kitų mokyklų pamatai.

Kalba LMA užsienio narys Pizos universiteto (Italija) profesorius Pietro Umberto Dini.

Z. Zinkevičiaus fundamentaliąją kalbotyrą apžvelgė LKI Geolingvistikos centro vadovė prof. Danguolė Mikulėnienė. Pranešime pabrėžta, kad jubiliato mokslinė ir pedagoginė veikla, trukusi beveik septynis dešimtmečius, apimančius ir sovietinį, ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpius, buvo vientisa ir harmoninga. Z. Zinkevičius tęsė ir išplėtojo pirmojo mūsų profesionalaus ir talentingo kalbininko K. Būgos tyrinėjimų sritis – dialektologiją, kalbos istoriją, istorinę gramatiką ir onomastiką, taip pat daug dėmesio ir energijos skyrė lituanistikos plačiąja prasme sklaidai, mokyklinei lituanistikai. Mokslinę Z. Zinkevičiaus darbų vertę nusako apibendrinamasis pobūdis ir sinkretiškumas. Paskutiniais dešimtmečiais Akademikas didelį dėmesį skyrė Lietuvos istorijos klausimams, glaudžiai susijusiems su kalbų vartojimu ir sąveika.

VU Baltistikos katedros vedėja prof. Daiva Sinkevičiūtė aptarė Z. Zinkevičiaus indėlį į baltų onomastiką. Gausiais ir dažnai pamatiniais šios srities darbais siekta rekonstruoti tikrinę baltišką leksiką, vartotą etninėse lietuvių žemėse ir įvairiais laikotarpiais užrašytą dažniausiai slavų kalbomis, suprantama, daugiau ar mažiau apslavintą arba suslavintą. Pagrindinis Z. Zinkevičiaus tyrimo objektas buvo asmenvardžiai – rekonstruota gerokai didesnė nei buvo iki jo senųjų baltų asmenvardžių sistema. Akademikas plėtojo idėją, kad lietuvių vartojami ar vartoti krikščioniški asmenvardžiai yra dviejų chronologinių sluoksnių: ankstesnieji pasiekė lietuvių kalbą iš Rytų iki oficialaus krikšto, o vėlesnieji atėjo su Vakarų krikščionybe. Z. Zinkevičius sistemiškai ištyrė lenkakalbių etninės Lietuvos žemių gyventojų asmenvardžius ir pagrindė daugelio jų baltišką kilmę.

VU Istorijos fakulteto profesoriaus Aleksiejaus Luchtano, bendradarbiavusio su Z. Zinkevičiumi, pranešime paliudyta, kad Akademikas buvo gerai susipažinęs su archeologų darbu, skyrė daug dėmesio jų tyrimams, ypač epochiniame veikale „Lietuvių kalbos istorija“. Pabrėžtas ypatingas Z. Zinkevičiaus dėmesys rytiniam regionui, kur formavosi lietuvių tauta ir Lietuvos valstybė. Šiai temai skirta didelio populiarumo sulaukusi knyga „Tautos kilmė“ (2006), parengta drauge su pranešėju ir antropologu šviesaus atminimo Gintautu Česniu, išversta į kelias kalbas.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prof. Alvydas Butkus aptarė VDU atkūrimą ir didelį Z. Zinkevičiaus vaidmenį pastatant ant kojų šią Kauno aukštąją mokyklą. Akademikas buvo VDU senato narys (1989–1996), dėstė lietuvių kalbos istorinę gramatiką, 1994 m. jam suteiktas VDU garbės daktaro vardas.

Dr. Algirdas Saudargas, vienas Lietuvos krikščionių demokratų partijos atkūrėjų, pasidalijo prisiminimais apie bendravimą su Z. Zinkevičiumi valstybiniais ir partiniais reikalais. Akademikas savo pažiūromis buvo krikščionis demokratas, todėl nenuostabu, kad tapo šios partijos nariu, deleguotu į aštuntosios vyriausybės švietimo ir mokslo ministro postą. A. Saudargo teigimu, tokį atsakingą žingsnį Z. Zinkevičius žengė paragintas ukmergiškio monsinjoro Alfonso Svarinsko, su kuriuo artimai bičiuliavosi.

Plačiai apie Z. Zinkevičiaus indėlį į Lietuvos švietimo politiką paskutiniame konferencijos pranešime kalbėjo Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius. Ši gimnazija, kaip ir daugelis kitų pietryčių Lietuvos lietuviškų mokyklų, buvo įkurta švietimo ir mokslo ministro Z. Zinkevičiaus (1996–1998) iniciatyva, taip sudarant sąlygas valstybine kalba mokyti visus šalies mokinius ir stabdant lietuvių nutautinimą pietryčių Lietuvoje. Ministras Z. Zinkevičius, būdamas įsitikinęs, kad švietimas yra esminis įrankis tautinei tapatybei išsaugoti ir stiprinti, daug prisidėjo prie Lietuvos švietimo politikos formavimo.

 

Akademiko Zigmo Zinkevičiaus šimtmečiui skirtą konferenciją dainomis ir šokiais pagyvino, praskaidrino Ukmergės kultūros centro folkloro ansamblis „Pyniava“ (vadovė Vilma Mulevičiūtė-Sabaliauskienė), kuriame dalyvauja jubiliato giminaitis Andrius Zinkevičius su žmona Daiva. Renginio dalyvius maloniai nudžiugino tiesiai iš spaustuvės atvežta knyga „Kalba buvo jo gyvenimas“, skirta, suprantama, Z. Zinkevičiaus atminimui. Nuotraukomis iliustruotą solidų tomą, išleistą Lietuvių kalbos instituto ir Vilniaus universiteto, sudarė Laimutė Šinkūnienė, Vytautas Zinkevičius ir Mindaugas Šinkūnas, pristatymas numatytas Vilniaus knygų mugėje vasario pabaigoje.

Parengė akad. Bonifacas Stundžia
Virginijos Valuckienės nuotraukos

Konferencijos „Kalba, tauta, valstybė“ vaizdo įrašas

GALERIJA