Naujienos

Nomadiškumas, judėjimas, migravimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu

„Šiandien žmonija gyvena naujojo didžiojo tautų kraustymosi laikotarpiu. Legali ir nelegali migracija yra tapusi viena svarbiausių XXI a. pradžios politinių veiksnių. Turizmo reiškinys taip pat kupinas paradoksų: viena, kai kurioms valstybėms tai yra svarbus pajamų šaltinis, kita – vyksta protestai prieš miestus alinantį turizmą. Šiame kontekste tampa ypač svarbūs turistų ir bastūnų skirtis (Baumanas), žmogaus ir jo aplinkos ryšio klausimai (Kierkegoras, Haidegeris, Fuko). Be to, filosofinio mąstymo slinktis taip pat galima traktuoti kaip minties kelionę, ką jau kalbėti apie tai, kad kiekvienas interpretuojamas mąstytojas yra „perkeliamas“ į kitą vietą ir laiką. Antai Nyčės kontrfilosofija gali būti laikoma nomadiškumo atmaina. Sėslumas pirmiausia siejamas su teritorijos ir tradicijos steigtimi bei sauga, o klajokliškumas iškyla tekančioje, nelinijinėje, nehierarchinėje, daugialypėje teritorijoje, kuri yra griežtų visuomenės struktūrų priešprieša. Taigi kyla klausimai. Koks sėslumo ir klajokliškumo santykis Vakarų mąstyme? Ar įmanoma liautis būti atėjūnu ir tapti „vietiniu“? Ar migracijos ir globalizacijos skatinamas civilizacijų susidūrimas (Hantingtonas) yra neišvengiamas? O gal tai paskutiniojo žmogaus ir istorijos pabaigos (Fukujama) ženklas? Kokie „nomadinio mąstymo“ (Delezas) bruožai?“ Taip prof. Tomas Kačerauskas kreipėsi į filosofus, sociologus, komunikacijos specialistus, kviesdamas dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Nomadiškumas, judėjimas, migravimas filosofiniu, sociologiniu ir komunikaciniu požiūriu“, skaityti pranešimus panagrinėti  tokias temas: Vakarų mąstymo slinktys; kultūra kaip nuolatinis judėjimas; judėjimas ir religijų sklaida; migracija ir politika; migracija ir hibridinis karas; migracija ir integracija; klajokliškumo filosofija; migracijos istorija; migranto įvaizdis šiuolaikinėse visuomenėse; migrantų idealizavimas ir demonizavimas; migrantas kaip „kitas“; judėjimo komunikaciniai aspektai.

Iš kairės: akad. Arvydas Virgilijus Matulionis ir prof. Tomas Kačerauskas.

Konferencija įvyko sausio 30 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA), dalyvauti buvo galima ir nuotoliu. Ją organizavo LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius, VILNIUS TECH universiteto Filosofijos ir kultūros studijų katedra, Lietuvos socialinių mokslų centras. Tai jau antrą dešimtmetį skaičiuojantis prof. T. Kačerausko inicijuotas renginys. Konferenciją sveikinimo žodžiu pradėjo prof. T. Kačerauskas ir akad. Arvydas Virgilijus Matulionis. Konferencijos eiga pagal pranešimų temas buvo suskirstyta į penkias sesijas: „Fizinis ir metafizinis nomadiškumas“ (moderavo T. Kačerauskas),  „Virtualus ir istorinis nomadiškumas“ (Lina Vidauskytė), „Civilizacijų slinktys ir tapatumai“ (Vytis Valatka), „Meno ir mados nomadai“ (Tautvydas Vėželis) bei „Klajokliškumo egzistencinė ontologija“ (Alvydas Noreika). Išklausyta 14 pranešimų. Kai kurie jų buvo perskaityti iš nuotolio. Pranešimus skaitė: A. V. Matulionis (LMA) „Trėmimai ir pabėgimai: atvejo studija“; L. Vidauskytė (Lietuvos karo akademija) „Migrantas, kalba ir idėjų nuovargis: ar galima išsaugoti autentiškumą?“; Vytautas Rubavičius (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) „Kapitalizmo logika: kategorinis nomadiškumas prieš šventą vietoviškumą“; Tomas Sodeika (Humanistinės ir egzistencinės psichoterapijos institutas) „Skaitmeniniai nomadai globaliame kaime“; Gintautas Mažeikis (Vytauto Didžiojo universitetas) „Piligrimystė ir egregorai: kelionė personalizuotos institucijos šešėlyje“. Nuotoliu pranešimą skaitė Algis Mickūnas (Ohajo universitetas, JAV) „Modernaus klajoklio ontologija ir metafizika: magiška sąmonė“; T. Vėželis (VILNIUS TECH) „Vakarų ir Rytų civilizacijų skirtumų kvestionavimas XXI a. transkultūralizme“. Aistė Diržytė perskaitė kartu su kolegomis Kristina Kovaite ir Pauliumi Šūmakariu (VILNIUS TECH) parengtą pranešimą „Etninės mažumos Europoje: vertybių, diskriminacijos patirčių, prieraišumo prie Europos ir politinio dalyvavimo nuostatų analizė remiantis Europos socialinio tyrimo (n=22190) rezultatais“. Nuotoliu pranešimą skaitė Dalia Marija Stančienė (Klaipėdos universitetas) „Išbalansuota tapatybė ir nomadizmas“. Viktorija Žilinskaitė-Vytė perskaitė kartu su Simona Burbaite (VILNIUS TECH) parengtą pranešimą „Simboliniai nomadai socialinėje struktūroje: tvarios mados tikrovė ir simuliakrai“. Taip pat buvo išklausytas A. Noreikos (VILNIUS TECH) pranešimas „Gatvės meno ieškotojų bendruomenės: individualumo ir bendruomeniškumo dialektika“; Nerijaus Stasiulio (VILNIUS TECH) „Atstumas pagal Heideggerį“, Mariaus Markucko (Vytauto Didžiojo universitetas) „Ar įmanoma iš žmogiškosios egzistencijos stoties neįgaliojo vežimėliu nukeliauti į transžmogiškąją egzistencijos stotį?“, T. Kačerausko (VILNIUS TECH) „Kelionė laiku: istorinio vaizdijimo būdai“. Vyko diskusijos. Baigdamas konferenciją, prof. T. Kačerauskas dėkojo pranešėjams ir dalyviams. Pakvietė pranešėjus parengti pagal skaitytus pranešimus straipsnius, kurie tradiciškai bus skelbiami mokslo žurnale „Filosofija. Sociologija“, ir linkėjo visiems sėkmės.

Parengė LMA Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus vyriaus. koordinatorė Aurika Bagdonavičienė