Naujienos

Akad. Algirdo Vaclovo Valiulio paskaita „Klimato kaita ir aplinkos tarša – mitas ar pačių sukeltos grėsmės?“

Tai ketvirtoji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ rengiama ciklo „Akademikai – trečiojo amžiaus universiteto klausytojams“ paskaita. Gausiai susirinkusiems senjorams akademikas Algirdas Vaclovas Valiulis paskaitą pradėjo pastebėjimu, kad per daugiau kaip 4 mlrd. metų Žemėje buvo daugybė karštų ir šaltų periodų, milžiniškų apledėjimų ir alinančių kaitrų. Jis teigė, kad jokios antropogeninės įtakos klimato pokyčiams gyvoji gamta ar padarai nepadarė. Priešingai, vykstant nepalankiems gyvajai gamtai pokyčiams, ji sunykdavo, o prisitaikius prie naujų aplinkos sąlygų, vėl atgimdavo. Lektorius atkreipė dėmesį į tai, kad dabar teorijų, matančių žmogaus veiklos įtaką klimato pokyčiams, šalininkai irgi turi argumentų. Jie remiasi eksponentiniu žmonių populiacijos augimu, netvariu išteklių naudojimu ir vis augančiu vartojimu. Savo paskaitoje, gausiai iliustruotoje skaidrėmis, akademikas pateikė lenteles, kuriose atsispindi klimato temperatūros kitimas nuo 1850 m. Iki 2000 m. jis pakilo vienu laipsniu.

 Akad. A. V. Valiulis.

Gyventojų skaičiaus prognozės diagrama rodo, kad nuo 2011 m. iki 2050 m. daugiausia gyventojų skaičius augs Azijoje, Afrikoje – iki 6 mlrd., o Europoje jis daug mažesnis – 1 mlrd. Sparčiai didėjant gyventojų skaičiui, reikės daugiau elektros energijos, didės kuro, transporto sąnaudos, išaugs migracijos srautai. Tai lems, kad dėl deginamo iškastinio kuro kiekio augimo didės šiltnamio efektą skatinančių dujų tarša mikro- ir makropolimerinėmis medžiagomis (pakuotėmis, padangomis ir kt.). Dėl žemės ūkio intensyvinimo augs trąšų naudojimas ir jų keliama tarša. Gyvulininkystė ir amžinojo įšalo tirpimas Arktyje sukels metano kiekio didėjimą, kuris patekęs į atmosferą, dar labiau spartins visuotinį atšilimą, teigė pranešėjas.

Knygos „Klimato slinktys ir vangus atsakas“ autorius akad. A. V. Valiulis ypač pabrėžė, kad „su daugeliu klimato kaitos stabdymo priemonių mes smarkiai vėluojame“. Jis įvardijo ir aptarė priemones, kurių įgyvendinimas leistų pristabdyti klimato kaitą. „Nesiimant jokių veiksmų iki 2100-ųjų metų, prognozuojama, temperatūra pakiltų iki 5 °C“, – teigė akademikas. Išliekant esamai klimato kaitos mažinimo politikai temperatūra per šį laikotarpį pakils apie 2,9 °C, o tai reiškia, kad dabartinė politika yra nepakankama. Jei atšilimas per šį šimtmetį pasieks arba viršys 2 °C, dėl antropogeninio visuotinio atšilimo mirs apie 1 mlrd. žmonių. Atšilimui pasiekus 10 °C neišvengiamai išmirtų visi žmonės – protinga gyvybė Žemėje išnyktų.

MČTAU klausytojai.

Pranešėjas apgailestaudamas konstatavo, kad jau dabar pasaulyje yra regionų, kur klimato kaita sukelia katastrofiškas pasekmes. Matome tokius „gamtos siunčiamus ženklus“ kaip dėl didėjančios temperatūros sprogus požeminėms dujų sankaupoms atsirandančios didžiulės smegduobės, tirpstantys ledynai ir dėl to kasmet vis ilgiau badaujantys baltieji lokiai, pasaulinio vandenyno lygio kilimas ir grimztančios tankiai gyvenamos salos (Karibų jūros baseine, Maldyvuose ir kt.), intensyvėjančios sausros ir vis didesnis su vandens stygiumi susiduriančių žmonių skaičius. Jau dabar, pasak akad. A. V. Valiulio, apie 2,2 mlrd. žmonių neturi prieigos prie švaraus vandens, o vandens stygių patiria beveik 50 proc. Žemės gyventojų. Tai neišvengiamai sukelia priverstinę migraciją, kurios mastas ateityje tik augs. Kaip didelę jūrų ir vandenynų taršos grėsmę knygos autorius įvardijo galimą giliavandenę kasybą (kai reti didelę paklausą turintys mineralai būtų kasami iš gilesnio nei 200 m jūros dugno), kuri „žudytų jūros gyvūnus ir nuniokotų didelę povandeninę teritoriją. „Kaip į naują realybę reaguos pasaulis? Gal jokių suvaržymų nebereikia paisyti, o tik plaukti gyvenimo upe ir stengtis nepaskęsti pirmiems?“ – klausė autorius ir atsakė, kad geriausia išlikti ramiems ir tikėtis, kad žinios, mokslas ir protas ras išeitį. Plačiau apie šiuos klausimus akademikas pasiūlė paskaityti minėtoje jo knygoje, kurios elektroninį variantą galima rasti LMA svetainėje.

Kalba MČTAU prorektorius G. Dalinkevičius (centre).

Trečiojo amžiaus universiteto klausytojų vardu padėkojęs akademikui ir LMA skyriui „Mokslininkų rūmai“ Medardo Čoboto trečiojo amžiaus universiteto (MČTAU) prorektorius Gediminas Dalinkevičius patikino, kad tokios paskaitos labai reikalingos, ir žadėjo ateityje gausiai lankytis tokiose paskaitose. 

Parengė akad. A.V. Valiulis ir LMA skyriaus vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA