Naujienos

Seimo nariai svečiavosi pas akademikus

Vasario 12 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) įvyko išvažiuojamasis LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdis. Jo pradžioje buvo išklausytas LMA prezidento akad. Jūro Banio pranešimas apie LMA struktūrą, jos funkcijas ir svarbiausias veiklos sritis. Pirmiausia J. Banys priminė susirinkusiesiems rūmų istoriją – jie buvo pastatyti Rusijos imperijos bankui. Mokslų akademija, įkurta 1941 m., į šį pastatą įsikėlė 1958 m. Tačiau LMA ištakos siekia LDK laikus, kai daugiau kaip prieš du šimtmečius buvo įkurta Edukacinė komisija. Vėliau buvo įkurta Lietuvių mokslo draugija (1912 m.). LMA prezidentas pabrėžė, kad mokslo akademijas turi visos Europos šalys, o kai kurios – netgi ne po vieną. LMA yra nepriklausoma patarianti institucija, kurioje per metus organizuojama apie 200 renginių.

Posėdžio akimirka.

Kolektyvinė išmintis – Lietuvai

Vienas svarbiausių LMA veiklos rezultatų – parengtos rezoliucijos šaliai ar regionams svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, vienoje jų rekomenduojama, ką reikia daryti, siekiant išsaugoti gamtą keičiantis klimatui. Kita rezoliucija parengta dėl dirbtinio intelekto vystymo Lietuvoje perspektyvų, įvykus šiai temai skirtam simpoziumui. Norint, kad Europa neatsiliktų nuo likusio pasaulio gyvybės mokslų srityje, būtina spartinti genų redagavimo technologijas. Todėl LMA ekspertai parengė rezoliuciją, kurioje išryškinti skirtumai tarp genų redagavimo ir modifikavimo technologijų. Ši iniciatyva – pirmoji Europos Sąjungoje – jau pakeitė politikos formuotojų nuomonę. Europos Parlamentas šiuo metu keičia direktyvas, kad ES būtų galima vystyti genetiškai redaguotų organizmų tyrimus. Akademikai savo rekomendacijose atkreipė LR prezidentūros dėmesį į tai, kad būtina tobulinti doktorantūros studijų mechanizmą. Dar vienas pavyzdys – LMA pasiūlymai, kaip reikėtų skatinti žiedinę ekonomiką mūsų šalyje.

Organizacinė veikla ir tarptautinių ryšių formos

LMA aktyviai bendradarbiauja su užsienio partneriais, taip pat ir ambasadomis. Vertėtų paminėti tarptautinę mokslo konferenciją „Vilniaus žydų intelektinis paveldas“, organizuotą kartu su JAV ir Izraelio ambasadomis. LMA skiria nemažai stipendijų studentams bei doktorantams, organizuoja premijų ir stipendijų konkursus. Kartu su Kauno ir Vilniaus savivaldybėmis kasmet pagerbiami geriausi šių miestų mokslininkai. Pernai akademijoje įvyko Baltijos šalių konkurso „Moterims moksle“ apdovanojimai. Daug dėmesio skiriama bendradarbiavimui su regionais, kurie neretai kreipiasi į LMA ekspertus patarimų įvairiais klausimais. Pasirašyta vienuolika bendradarbiavimo sutarčių su savivaldybėmis. 

LMA ir jos nariai dalyvauja įvairiose tarptautinėse organizacijoje, įskaitant Europos mokslų ir humanitarinių mokslų akademijų federaciją (ALLEA), kurios tarybos narys yra ir LMA prezidentas. Taip pat dalyvaujama Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) veikloje ir kt. LMA yra sudariusi 26 sutartis su užsienio šalių akademijomis. Tai palengvina mokslininkų bendradarbiavimą, skatina juos kelti kvalifikaciją ir pan. Du Nobelio premijos laureatai yra LMA užsienio nariai. Itin reikšminga, kad visų trijų Baltijos šalių akademijos palaiko glaudžius ryšius – pavyzdžiui, organizuojamos Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencijos, o būsimą tokį renginį, skirtą migracijos procesams, organizuos Suomijos mokslų akademija.

Žvelgiant į ateitį neužmiršti praeities

Ne tik valstybės, bet ir mokslo tvirtumo, tęstinumo pagrindas – istorija, kurią būtina prisiminti ir puoselėti. Lietuva šioje srityje irgi turi kuo didžiuotis. 2022 m. Pakruojo rajone, Žeimelyje, buvo atidengtas paminklas žymiam vokiečių kilmės mokslininkui Teodorui Grotusui. Jis pastatytas LMA iniciatyva. Netrukus ši vieta Europos fizikų draugijos buvo oficialiai pripažinta istorine. Tai neeilinis pasiekimas, nes pasaulyje yra tik 41 toks objektas. Pavyzdžiui, Berne tokia vieta pripažinta Alberto Einšteino namas, Kopenhagoje – Nilso Boro institutas.

Kita vertus, mokslininkai negali likti nuošalyje nuo pasaulio aktualijų ir problemų. Todėl LMA nuolat remia Ukrainą (nupirkta serverių, generatorių, kurie buvo perduoti Ukrainos mokslų akademijai). Pernai kartu su Vilniaus universitetu ir Lietuvos traumų psichologijos asociacija organizuotas renginys „Psichologija ir karas Ukrainoje“, kuriame buvo ieškoma efektyviausių metodų padėti karo psichologiškai sužalotiems asmenims.

Posėdžio dalyviai.

Po pranešimo komiteto nariai domėjosi jaunųjų mokslininkų konkursais, skiriamomis stipendijomis. Taip pat klausė nuomonės apie doktorantų iš trečiųjų šalių patiriamas problemas. Dėl šių jaunųjų mokslininkų aršiai konkuruoja viso pasaulio aukštosios mokyklos. Lietuvos universitetai skundžiasi, kad šie studentai (taip pat ir iš Ukrainos, Baltarusijos) sunkiai gauna leidimus dirbti Lietuvoje. Todėl dalis doktorantų važiuoja ten, kur tai lengviau padaryti, ir mes netenkame protingų žmonių. LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė sakė, kad planuojama organizuoti pasitarimą, siekiant spręsti šią problemą. Komiteto narys Jaroslav Narkevič klausė apie mokytojų rengimą: koks galėtų būti mokslininkų vaidmuo LMA formuojant edukologijos kryptis, kad šia nuomone galėtų remtis politikos formuotojai? J. Banys sakė, kad akademijoje jau įvyko vienas posėdis, skirtas bendrojo ugdymo problemoms. Tokių susitikimų bus rengiama ir daugiau, tad tai bus gera proga kartu ieškoti geriausių sprendimų. Susitikime dalyvavusi Vilniaus universiteto mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė teiravosi, ar daug moterų dalyvauja LMA veikloje? J. Banys atsakė, kad jam pradėjus pirmąją LMA prezidento kadenciją keliuose LMA skyriuose moterų visai nebuvo. Dabar situacija pasikeitė. Lyčių lygybę padeda pasiekti ir tokios inciatyvos kaip Baltijos šalių konkursas „Moterims moksle“. Be to, pusė LMA Jaunosios akademijos narių yra moterys. 

Padėkojęs svečiams už apsilankymą ir galimybę tiesiogiai supažindinti LR Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narius su LMA veikla, J. Banys pasiūlė tokius išvažiuojamuosius posėdžius Mokslų akademijoje organizuoti bent kartą per metus.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

Posėdžio vaizdo įrašas

GALERIJA