Naujienos

Paskirti Kalbos komisijos apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą

Jau vienuoliktą kartą Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyrius „Mokslininkų rūmai“ padėjo Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) surengti Lietuvos mokslų akademijoje vykstančius Kalbos komisijos apdovanojimus už lietuvių kalbos puoselėjimą. Iškilmingoje vasario 18 d. vykusioje apdovanojimų ceremonijoje „Sraigės“ dalyvavo LMA prezidentas akad. Jūras Banys, VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Lietuvių kalbos instituto direktorė, VLKK narė dr. Albina Auksoriūtė.

Iš kairės: A. Auksoriūtė, V. Meiliūnaitė, J. Banys, V. Aleknavičienė.

Nuo 2016 m. Kalbos komisijos apdovanojimai skiriami už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šių metų laureatais tapo Gamtos tyrimų centro mokslininkas dr. Gintautas Vaitonis, leidyklos „Šviesa“ redaktorė Zita Šliavaitė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Administracinio departamento Dokumentų valdymo skyriaus specialistė, redaktorė Vilija Kruopienė, Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė, Vroclavo universiteto dėstytoja dr. Tatjana Vologdina, Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė Lionė Lapinskienė.

Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai įteikti:
• dr. Gintautui Vaitoniui – už reikšmingą indėlį kuriant ir puoselėjant gamtos mokslų (zoologijos) srities lietuvišką terminiją;
• Zitai Šliavaitei – už lietuvių kalbos puoselėjimą, mokomosios ir metodinės literatūros redagavimą;
• Vilijai Kruopienei – už  lietuvių kalbos puoselėjimą, teisinės literatūros redagavimą;
• dr. Tatjanai Vologdinai – už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą ir sklaidą užsienyje;
• Lionei Lapinskienei – už lietuvių kalbos ir kultūros puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą.

Skulptūrėlės „Sraigė“.

Prof. habil. dr. Rūta Dubakienė, prof. dr. Rimantas Balsys, Virginija Stukaitė, Alvija Černiauskaitė ir Vytautas Jonas Juška už lietuvių kalbos puoselėjimą, aktyvią šviečiamąją ir kultūrinę veiklą apdovanoti Kalbos komisijos pirmininko padėkos raštais.  

PLAČIAU APIE LAUREATUS

Gintautas Vaitonis – Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų evoliucinės ekologijos laboratorijos mokslo darbuotojas, ilgametis VLKK ekspertas. Nuo 2004 m. įsitraukęs į lietuviškos zoologijos terminijos, daugiausia įvairių taksonominių grupių, vardyno kūrimą. Du dešimtmečius VLKK nuolat teikia konsultacijas dėl lietuviškų vėžiagyvių, varliagyvių, moliuskų, roplių, žuvų, paukščių ir kitų organizmų grupių lietuviškų pavadinimų. G. Vaitonis parengė ir pateikė svarstyti įvairių taksonominių grupių gyvūnų sąrašus, kuriuose – sunorminti arba siūlomi nauji daugiau kaip 14 000 rūšių gyvūnų, taip pat aukštesnio rango taksonų lietuviški pavadinimai. Dauguma terminų apsvarstyti, aprobuoti ir tapo prieinami visuomenei. G. Vaitonio sukurti varliagyvių, vėžiagyvių, moliuskų, žuvų ir kitų organizmų pavadinimai paskelbti Valstybinės lietuvių kalbos rekomendacijose ir Lietuvos Respublikos terminų banke. Mokslininkas su bendraautoriais yra parengęs ir išleidęs ne vieną informacinį ir mokslo populiarinamąjį leidinį lietuvių kalba: „Lietuvos griežtai saugomos rūšys“ (2015, sudarytojas), „Invazinės rūšys Lietuvoje“ (2017, sudarytojas), „Lietuvos raudonoji knyga. Gyvūnai. Augalai. Grybai“ (2021, bendraautoris), „Invazinės ir svetimžemės rūšys Lietuvoje“ (2023, bendraautoris).  


Kalba laureatas G. Vaitonis.

Zita Šliavaitė – leidyklos „Šviesa“ redaktorė. Mokomosios literatūros leidykloje pradėjo dirbti 1979 m. ir jau 45-erius metus redaguoja mokomąją ir metodinę literatūrą, skirtą pradinių, pagrindinių, vidurinių klasių mokiniams: matematikos ir fizikos vadovėlius, pratybų sąsiuvinius, mokytojo knygas, egzaminų pasitikrinimo užduotis ir kt. Z. Šliavaitė yra suredagavusi daugiau nei 100 matematikos ir fizikos vadovėlių, kitus parengusi kaip autorė. Yra redagavusi aukštosioms technikos mokykloms skirtus diferencialinio ir integralinio skaičiavimo bei tiesinės algebros ir analizės geometrijos vadovėlius, kurie bendrųjų vadovėlių leidybos komisijos konkurse laimėjo I ir II vietas (konkurse buvo vertinamas ne tik vadovėlio turinys, bet ir kalba). Neįkainojamas Z. Šliavaitės darbas ne tik redaguojant, bet ir ugdant vadovėlių ar kitokios mokomosios literatūros autorių kalbinį sąmoningumą: mokant tinkamos kalbinės raiškos, kalbos taisyklingumo, medžiagos pateikimo subtilybių. Ne viena matematikos ir fizikos vadovėlių rengėjų karta išugdyta šios redaktorės, o jos pavardė leidinio metrikoje yra kokybės ženklas. Tokių savo srities žinovų tarp matematikos ir fizikos mokomųjų leidinių rengėjų ir redaktorių šiuo metu yra vienetai.
 
Vilija Kruopienė – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos kalbininkė, VšĮ Lietuvos radijo ir televizijos vertimų redaktorė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kalbos tvarkytoja, nuo 2003 metų – Teisinės informacijos centro (vėliau – VĮ Registrų centro Teisinės informacijos departamento Leidybos skyriaus) redaktorė. V. Kruopienė turi daugiau kaip trisdešimties metų darbo su tekstais patirtį – moksline, dalykine, administracine literatūra, raštais. Ji yra suredagavusi daugiau kaip 100 įvairių teisinių tekstų: teisės terminų žodynų, mokslo darbų, mokslinių straipsnių rinkinių, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vadovėlių, kodeksų komentarų ir kt. darbų. V. Kruopienė profesionaliai redaguoja įvairių teisės mokslo šakų, teisės mokomuosius ir kitus darbus, produktyviai dirba su daugeliu autorių. Redaktorė turi labai svarbią ir šios profesijos atstovui reikalingą savybę – sugeba atkakliai, įtikinamai, o kartu ir labai pagarbiai, su didele tolerancija kitų nuomonei pateikti autoriams profesionalių pasiūlymų, patarimų, kaip šalinti kalbos trūkumus, įvairius netikslumus. Redaktorės darbas vertintinas kaip labai reikšmingas indėlis puoselėjant lietuvišką teisės terminiją, tobulinant nacionalinės, tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės mokslo darbų kalbą.


Kalba laureatė T. Vologdina.

Tatjana Vologdina – Vroclavo universiteto Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centro vadovė, Vroclavo universiteto dėstytoja. Lietuvių kalbos ir kultūros studijų centrui vadovauja nuo 2004 m., jos dėka Vroclavo universitete vykdoma plati lietuvių kalbos ir kultūros sklaidos programa. 2006 m. T. Vologdinos suburtas Vroclavo universiteto studentų ir doktorantų mokslo būrelis „Labas“ tapo lituanistikos židiniu Lenkijos Žemutinės Silezijos regione. Laureatė svariai prisideda prie lituanistinio švietimo Lenkijoje sklaidos, aktyviai ir kūrybiškai vykdo lituanistinio švietimo veiklą ir įgyvendina plačią lituanistinės veiklos programą. Ji užmezgė mokslinius ryšius tarp Vroclavo ir Lietuvos universitetų, organizuoja lietuvių ir lenkų studentų mainus, suranda galimybes Lietuvos dėstytojams dėstyti Vroclavo universitete. T. Vologdina, bendradarbiaudama su Vroclavo universitetu ir kitomis švietimo, kultūros, verslo organizacijomis Lenkijoje ir Lietuvoje, nuo 2013 m. rengia Tarptautinius lituanistų kongresus. Tai svarbiausias tokio pobūdžio renginys Lenkijoje, pritraukiantis ne tik mokslininkus, studentus, bet ir aktyvius visuomenės veikėjus iš įvairių Europos šalių. Organizuodama renginius, seminarus ir konferencijas, stiprina Lietuvos ir Lenkijos kultūrinius ryšius, skiepija meilę lietuvių kalbai, literatūrai, etnokultūrai ir istorijai. T. Vologdina mūsų valstybės nėra remiama finansiškai, todėl jos darbas Lietuvai ypač vertingas ir prasmingas.
   
Lionė Lapinskienė – Lietuvių kalbos draugijos Panevėžio skyriaus narė, Komunikacijos centro „Kalba. Knyga. Kūryba“ vadovė. Jos ilgametė veikla aprėpia daug įvairių lituanistikos sričių. Minėtini kalbininkų, ypač Petro Būtėno, darbų ir gyvenamojo meto tyrimai ir jų sklaida, literatų, rašytojų, ypač Bitės Vilimaitės, kūrybinio palikimo tyrimas ir aktualizavimas, platūs Panevėžio miesto ir Panevėžio krašto bei Lazdijų krašto kultūrinio ir kalbinio paveldo tyrimai – nuo kalbos faktų analizės iki asmenybių veiklos tyrimų. Sektinas pavyzdys lituanistams yra L. Lapinskienės tyrimų sklaida – straipsniai mokslo ir mokslo populiarinamuosiuose leidiniuose, periodinėje spaudoje, pranešimai konferencijose, paskaitos, knygų pristatymai ir kiti renginiai, suburiantys įvairių kultūros sričių žmones. L. Lapinskienė yra paskelbusi daugiau kaip 200 mokslo ir mokslo populiarinamųjų straipsnių, parengusi 9 mokomąsias priemones, perskaičiusi apie 100 paskaitų. Ji aktyviai organizuoja konferencijas ir renginius, kuriuose dalijasi savo žiniomis apie gimtąją kalbą ir istoriją. Laureatės tiriamoji ir šviečiamoji veikla telkia ir įtraukia visuomeninių organizacijų narius, kultūros įstaigų darbuotojus ir lankytojus. 

L. Lapinskienė ne tik rašo ir leidžia knygas, bet ir aktyviai dalyvauja kultūriniame gyvenime, organizuoja renginius bei skleidžia žinias apie mūsų kalbą ir istoriją 

Pirma iš dešinės akad. R. Dubakienė.

Rūta Dubakienė – žymi Lietuvos alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus krašto alergologų ir klinikinių imunologų draugijos narė. Profesorė reikšmingai prisideda prie alerginių ligų nomenklatūros bei terminų kūrimo. „Alergenų terminų vardynas“, išspausdintas knygose „Alergija“ (2019) ir „Alergijos labirintais“ (2021), yra svarus indėlis į alergologijos terminų kūrimą.

Rimantas Balsys – Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas. Itin svarbus ir ryškus profesoriaus darbų baras – visuomeninė šviečiamoji veikla. Jis yra šviečiamųjų leidinių apie Vakarų Lietuvos miestelius ir iškilius žmones sudarytojas, „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ straipsnių autorius, skaito paskaitas akademinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei, yra populiarus įvairių televizijos ir radijo laidų pašnekovas, Klaipėdos miesto ir rajono renginių režisierius, vedėjas, kultūros centrų patarėjas ir ekspertas.

Virginija Stukaitė – ilgametė lietuvybės puoselėtoja, trijų Lituanistinės etnokultūros ir dramos mokyklos „Bitė“ padalinių Jungtinėje Karalystėje steigėja ir vadovė. Vienas reikšmingiausių ir žinomiausių Virginijos Stukaitės projektų – jau dešimtus metus organizuojama stovykla lituanistinių mokyklų vaikams „Virtualioji istorija“. Kasmet į Lietuvą mokytis kalbos ir geriau susipažinti su Lietuvos kultūra atvyksta 100 vaikų iš Airijos, Škotijos, Katalonijos, Prancūzijos, Italijos, Egipto, Islandijos ir kitų šalių.

Alvija Černiauskaitė – Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos ir Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė, lituanistinio darželio-mokyklos „Obelėlė“ ir Lietuvių kalbos akademijos įkūrėja ir vadovė. Ji jau dešimt metų Lietuvoje organizuoja tarptautines stovyklas lituanistinių mokyklų vaikams, o prieš trejus metus Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems lietuviams vaikams, paaugliams ir studentams įkūrė Londono debatų klubą.

Vytautas Jonas Juška –  Lietuvos kultūrologas, žurnalistas, vertėjas. Gimė Jungtinėje Karalystėje, daugiau nei 50 metų gyveno Australijoje, nuo 2011 m. gyvena Lietuvoje. Užsiima švietėjiška ir kultūrine veikla, puoselėja meilę lietuvių kalbai ir kultūrai. V. J. Juška – vienas pagrindinių 2024 m. Biržuose vykusio žymaus visuomenės veikėjo, publicisto, leidėjo Antano Macijausko gimimo 150-ųjų ir Spaudos atgavimo 120-ųjų metinių projekto iniciatorių ir idėjos autorių.


R. Banys ir N. Malūnavičiūtė.

Renginio dalyviams koncertavo džiazo muzikantai – dainininkė Neda Malūnavičiūtė ir pianistas Richardas Banys.

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA