Naujienos

Muzikologo Viktoro Gerulaičio jubiliejinis kūrybos vakaras

Vasario 13 d. Lietuvos mokslų akademijos skyrius (LMA) „Mokslininkų rūmai“ pakvietė muzikos gerbėjus į dvyliktą ciklo „Įžymių žmonių portretai“ vakarą, kurio metu muzikologas, žavingasis Lietuvos televizijos ir radijo muzikinių laidų „Tautos gaida“, „Likimai“, „Muzikos istorijos“ vedėjas, 8 knygų apie muzikus autorius Viktoras Gerulaitis šventė savo 75-ąjį gimtadienį.

Muzikologas Viktoras Gerulaitis (g. 1950 m.) – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medalio kavalierius, Kultūros ministerijos garbės ženklo „Nešk savo šviesą ir tikėk“, asociacijos LATGA-A „Aukso žvaigždės“, Vyriausybės kultūros ir meno bei Švietimo ir mokslo ministerijos premijų, Lietuvos radijo ir televizijos apdovanojimo „Auksinės bitės“ prizo laureatas. 

Jis buvo Vyriausybės patarėjas kultūros klausimais, Lietuvos kompozitorių sąjungos atsakingasis sekretorius, su kolegomis vienas pirmųjų, atsiskyrusių nuo SSRS kompozitorių sąjungos, Lietuvos kultūros instituto įkūrėjas ir direktorius, Lietuvos televizijos Muzikos redakcijos vyr. redaktorius, savaitraščio „Literatūra ir menas“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje jis 44 metus dėstė muzikos istorijos kursą, išleido 8 knygas (tarp jų – monografijas apie Lietuvos didžiuosius muzikus Juozą Domarką, Virgilijų Noreiką, Petrą Bingelį), sukūrė ir vedė per 1 500 televizijos ir radijo laidų, komentavo įvairaus pobūdžio koncertų, renginių, skaitė paskaitų Lietuvoje ir užsienyje (apie 3 000).


Viktoras Gerulaitis.

Savo kūrybos vakarą jis pavadino „Svečiuose – Francas Šubertas ir Nikolo Paganinis“.

Puikia iškalba pasižymintis V. Gerulaitis vedė žiūrovus šių XIX a. įžymių menininkų – austrų kompozitoriaus, romantizmo muzikos pradininko ir italų smuikininko virtuozo, kompozitoriaus gyvenimo ir kūrybos keliais, pateikdamas įdomesnių jų biografijos faktų, leisdamas pasiklausyti nuostabios F. Šuberto „Fantazijos fortepijonui 4 rankoms“ įrašų. Šį kūrinį muzikologas pavadino pačia melancholiškiausia jo girdėta fantazija, svarstė to melancholiško liūdesio atsiradimo priežastis, kas įkvėpė kompozitorių sukurti tokią nuostabią muziką.

Tuo pačiu metu Vienoje gastroliavęs Nikolo Paganinis buvęs labai populiarus, apie jį sklido legendos. N. Paganinis ne tik grojęs virtuoziškai, bet visus žavėjęs nuostabus jo smuiko tembras. F. Šubertas, apsilankęs jo koncerte, susižavėjo N. Paganinio atliekamu „Adagio“ ir pavadino tai „Dievišku angelu“. Pasak V. Gerulaičio, 1828 m. Viena išprotėjo nuo Paganinio. Niekas negalėjo griežti taip techniškai. Smuiko mene N. Paganinis padarė perversmą. 1829 m. jis gastroliavo Vokietijoje. Vokiečiai dėl jo taip pat ėjo iš proto. Gastroliuodamas jis parašė patį linksmiausią kūrinį „Venecijos karnavalas“. V. Gerulaitis jo fragmento, atliekamo smuikininko Davido Garečio (David Garreti) su orkestru, vaizdo įrašą pateikė pasiklausyti ir pasižiūrėti susirinkusiai publikai.

Renginio dalyviai.
 
Vakaro pabaigoje jubiliatas paaiškino, kodėl pasirinko kalbėti būtent apie šiuos du menininkus. „Paganinis buvo tas, apie kurį pirmą kartą išgirdau legendas. F. Šuberto muzika buvo liūdna, o N. Paganinio – linksma. Tarp liūdnumo ir linksmumo praėjo visas mano gyvenimas“, – prisipažino maestro. Džiaugėsi, kad šis renginys vyksta jam brangioje salėje, mat 1988 m. jis dalyvavęs čia besikuriant Sąjūdžiui. Taip pat jam brangūs ir Menininkų rūmai, kuriuose vykdavo gausybė panašių vakarų. Už juos dėkojo buvusiai tų rūmų direktorei, dabar pagerbiančiai Lietuvai nusipelniusius žmones čia, Lietuvos mokslų akademijos prestižinėje salėje.

Viktoro Gerulaičio kūrybos vakaras „Svečiuose – Francas Šubertas ir Nikolo Paganinis“ vaizdo įrašas

Parengė LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA