Naujienos

Mokslo žinių diena Pakruojo rajone

Vasario 28 d. Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Pakruojo r. savivaldybe ir Vilniaus universiteto (VU) Chemijos ir geomokslų fakultetu surengė Mokslo žinių dieną Pakruojo rajone. Buvo paminėtos Teodoro Grotuso 240-osios (g. 1785 m. sausio 20 d.), prof. Kazio Daukšo 120-osios (g. 1905 m. vasario 25 d.) ir akademiko prof. Vito Daukšo 90-osios (g. 1935 m. sausio 21 d.) gimimo metinės.

Šio renginio metu buvo įamžintas profesoriaus K. Daukšo atminimas. Garbaus chemiko, išugdžiusio daug mokslininkų ir laikomo vienu svarbiausių Lietuvos chemijos mokslo atstovų, 120-osios gimimo metinės paminėtos Pakruojo r. Lygumų miestelyje. Čia, buvusioje mokykloje, kur mokėsi K. Daukšas, garbingo jubiliejaus proga atidengta atminimo lenta.

Atminimo lentos atidengimo proga Lygumuose lankėsi Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Margis, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Jūras Banys, akademikai Aivaras Kareiva, Rimantas Ramanauskas, Valdas Laurinavičius, Leonas Valkūnas, LMA Jaunosios akademijos atstovė Justina Gaidukevič, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovai, prof. K. Daukšo artimieji. Renginio dalyviai aplankė Lygumų pagrindinę mokyklą, su kuria supažindino jos direktorė Asta Gasiūnienė.

Vėliau renginys persikėlė į Pakruojo ugniagesių draugijos stoginę. Renginį vedė Pakruojo r. savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Renata Budrienė. Visus svečius pasveikino Pakruojo r. muzikos mokyklos jaunosios smuikininkės. Prof. K. Daukšo veiklą trumpai pristatė akad. Aivaras Kareiva (šio teksto autorius). 

Akademikas Aivaras Kareiva.

Baigęs Šiaulių valstybinę gimnaziją (nuo 1996 m. – Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija), K. Daukšas 1925 m. įstojo į Lietuvos universitetą (Matematikos-gamtos fakulteto Fizikos-chemijos skyrių). 1936 m. jis Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos-gamtos fakultete apgynė disertaciją „Šarminių metalų osmatai“ daktaro laipsniui gauti. Ši disertacija yra pirmasis neorganinės chemijos krypties mokslinis traktatas Lietuvoje. Profesorius K. Daukšas 1937–1938 m. stažavosi Graco technikos universitete Austrijoje. Grįžęs iš tyrimų Austrijoje, jis pradėjo pedagoginę veiklą, skaitė neorganinės chemijos ir analizinės chemijos kursus. 1939 m. baigė habilitaciją, o Vytauto Didžiojo universitetas jam suteikė privatdocento vardą. 1940 m. K. Daukšas persikėlė į Vilnių ir buvo paskirtas Vilniaus universiteto Neorganinės chemijos katedros (vėliau Neorganinės ir analizinės chemijos katedros) vedėju.

Vadovaujant profesoriui K. Daukšui, VU Chemijos fakultete apginta 11 daktaro disertacijų. Vienas arba kartu su bendraautoriais jis išleido 7 skirtingus vadovėlius chemijos studentams (14 leidimų; per 40 000 egz.). Be to, jis buvo pirmasis autorius, išleidęs „Chemijos terminų žodyną“ lietuvių kalba. 1981 m., 41 metus vadovavęs Neorganinės ir analizinės chemijos katedrai, prof. K. Daukšas išėjo į pensiją ir Vilniaus universitete buvo paskirtas profesoriumi-konsultantu. 

Apie akademiko prof. V. Daukšo ir jo tėvo prof. K. Daukšo gyvenimus papasakojo akademiko žmona doc. Emilija Udrėnaitė. Akademikas V. Daukšas – žymus Lietuvos chemikas organikas. 40 metų (1960–2000) dirbo VU Chemijos fakulteto dėstytoju. 1960–1976 m. buvo Vaistų sintezės ir tyrimo laboratorijos vedėju, 1976–1986 m. – Organinės chemijos katedros vedėju. 1969 m. tapo vienu jauniausių Vilniaus universiteto profesorių. Svarbiausi moksliniai darbai – organinių junginių, ypač naudojamų medicinoje, sintezė ir savybių tyrimai. Prof. V. Daukšas yra apie 380 mokslinių publikacijų bendraautoris, su kitais padarė 60 išradimų. Profesorius inicijavo ir išvystė originalius biologiškai aktyvių benzoksaheterociklų sintezės ir tyrimų darbus, sukūrė originalią mokslo mokyklą. Vadovavo 25 mokslo daktarams. 1963–1964 m. stažavosi Prahos universitete, 1969–1970 m. – Kalifornijos technologijos institute, 1983–1984 m. – Frankfurto prie Maino J. V. Gėtės universitete. Prof. V. Daukšui 1985 m. suteiktas Lietuvos nusipelniusio mokslo veikėjo vardas. Jis buvo nuostabus dėstytojas, į auditoriją niekada nesinešdavo jokio konspekto. Turėjo nuostabų humoro jausmą. Tai Mokytojas iš didžiosios raidės.

Akademikas R. Ramanauskas skaitė pranešimą apie T. Grotusą – genijų, aplenkusį laiką. Tai mokslininkas, aukojęs savo sveikatą ir kitus asmeninio gyvenimo džiaugsmus dėl mokslinių idėjų. Gyvenęs Pakruojo rajone, Gedučių kaime, šalia Žeimelio, išsimokslinęs Paryžiaus mokslo centruose, T. Grotusas plačiai išgarsėjo Europoje kaip gamtos mokslų tyrėjas. Jis yra elektrolizės, fotochemijos dėsnių atradėjas, pirmasis Lietuvos fizikochemikas, geologas. Mokėsi Leipcigo universitete, Paryžiaus politechnikos mokykloje, Romos ir Neapolio universitetuose. Paryžiaus galvaninės draugijos narys (1807), Turino mokslo ir menų akademijos (1808), Miuncheno mokslų akademijos (1814) narys korespondentas. 2022 m. kovo 26 d. Žeimelio centrinėje aikštėje iškilmingai atidengtas bronzinis paminklas Teodorui Grotusui atminti. Tą dieną sukako lygiai 200 metų nuo pasaulinio garso mokslininko T. Grotuso mirties. Susirinkusieji turėjo išskirtinę galimybę peržiūrėti prof. Vytauto Urbonavičiaus filmą apie Teodorą Grotusą, sukurtą 1972 m. Renginį vainikavo garsioji T. Grotuso citata: „Nieko nėra tamsiau už pačią šviesą, nors ji ir spindi tamsoje.“

Renginio dalyviai.

Po renginio stoginėje, Mokslo žinių dienos Pakruojo rajone tęsinys vyko šnekučiuojantis prie kavos karčemoje „Traktierius“. Pakruojo r. savivaldybės meras S. Margis, vicemerai Simona Lipskytė ir Virginijus Kacilevičius bei LMA prezidentas akad. J. Banys džiaugėsi gražiu ir prasmingu renginiu.

Titulinėje nuotraukoje užfiksuota Kazio Daukšo atminimo lentos atidengimo akimirka: (iš dešinės) LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Pakruojo r. savivaldybės meras Saulius Margis, akad. profesoriaus Vito Daukšos žmona doc. Emilija Udrėnaitė, akad. Aivaras Kareiva.

Parengė Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Aivaras Kareiva
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA