- Apie LMA
-
Dokumentai
- Teisinė informacija
- Statutas
- Strateginis veiklos planas
- LMA narių rinkimų reglamentas
- Reikalavimai renkamiems nariams
- Prezidiumo rinkimų reglamentas
- Užsienio narių iškėlimo tvarka
- LMA skyrių ir kitų padalinių nuostatai
- Pareigų paskirstymas
- Finansų kontrolės taisyklės
- Finansinės ataskaitos
- Viešieji pirkimai
- LMA norminiai vietiniai teisės aktai
- Bendradarbiavimo sutartys
- Mokslininko etikos kodeksas
- Sudėtis
-
Veikla
- LMA veiklos ataskaita
- LMA narių visuotiniai susirinkimai
- Rinkimai
- LMA leidyba
- Informacinis leidinys „LMA žinios“
- Premijos ir stipendijos
- Tarptautiniai ryšiai
- Baltijos šalių intelektinis bendradarbiavimas
- Skyriaus „Mokslininkų rūmai“ veikla
- Bendradarbiavimas su regionais
- LMA ir akademikai žiniasklaidoje
- ES SF parama LMA
- Renginiai
- Knygos
- Jaunoji akademija
- LMA komisijos
Naujienos
Seminaras „Alternatyvios augalų apsaugos priemonės braškėms“
2025 03 12
Kovo 6 d. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Sodininkystės ir daržininkystės institute (SDI) įvyko tarptautinis žinių sklaidos seminaras „Alternatyvios augalų apsaugos priemonės braškėms“, kurį organizavo Lietuvos mokslų akademijos Jaunoji akademija (LMAJA) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras.
LAMMC direktoriaus pavaduotojas SDI veiklai dr. Vidmantas Bendokas renginio pradžioje pasidžiaugė, kad tarptautiniai seminarai tampa tradicija, pritraukiančia ne tik mokslininkus, bet ir ūkininkus. Seminare dalyvavo apie 60 ūkininkų ir mokslininkų.
LAMMC direktoriaus pavaduotojas SDI veiklai dr. Vidmantas Bendokas.
Europos Komisija skatina atkurti pažeistas ekosistemas bei siūlo mažinti cheminių trąšų ir pesticidų naudojimą. Tam tikslui siūloma iki 2030 m. 50 proc. sumažinti cheminių pesticidų ir pavojingesnių pesticidų naudojimą ir su tuo susijusią riziką. Taip pat tikimasi, kad iki 2030 m. cheminių trąšų naudojimas sumažės bent 20 proc. Seminare nagrinėtos braškių auginimo technologijos ir ypatumai, braškių mineralinės mitybos aktualijos Lietuvoje ir Estijoje bei trąšų mažinimo valdymo galimybės, braškių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų problemos ir kiti aktualūs klausimai.
Seminaro metu aptartos šios temos:
• Tvarios ir inovatyvios sodininkystės taikymas Šiaurės ir Baltijos šalyse, tarptautinio „NordForsk“ projekto „InNoBaHort“ veiklų pristatymas (dr. Neringa Rasiukevičiūtė, LAMMC, LMAJA).
• Technologijų raida ir jos ypatumai Lietuvos verslinėje braškininkystėje (doc. dr. (HP) Nobertas Uselis, VDU Žemės ūkio akademija).
• Ar galime sumažinti braškių tręšimą? Estijos tyrimų patirtis (prof. dr. Ulvi Moor, Estijos gyvybės mokslų universitetas).
• Estijoje taikomi tyrimai maistinių medžiagų trūkumams nustatyti (MSc Priit Põldma, Estijos gyvybės mokslų universitetas).
• Braškių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų sistemos aktualijos Lietuvoje (dr. Alma Valiuškaitė, LAMMC).
• Būtinos sąlygos tinkamai braškių mineralinei mitybai ir jų valdymas (dr. Juozas Lanauskas, LAMMC).
Dr. N. Rasiukevičiūtė pristatė „InNoBaHort“ tarptautinį projektą bei vykdomas veiklas. Pagrindinis tikslas – padidinti bendrą pagrindinių sodininkystės kultūrų gamybą Šiaurės ir Baltijos šalių regione, orientuojantis į tvarumą. Lietuvos partnerių tikslas – surasti veiksmingą alternatyvių augalų apsaugos priemonių derinį nuo braškių uogų kekerinio puvinio ir taip sumažinti braškėse naudojamų sintetinių fungicidų kiekį.
Vykdomos veiklos: alternatyvių augalų apsaugos priemonių naudojimo Lietuvoje įvertinimas; augalinių ekstraktų slopinamojo poveikio braškių kekeriniam puviniui įvertinimas.
Tyrimai vykdomi ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu, žinios bus perduotos projekto partneriams.
Dr. Neringa Rasiukevičiūtė.
Doc. dr. (HP) N. Uselis savo pranešime pristatė, kad verslinių braškynų plotai per pastaruosius 20 metų išaugo 3,5 karto. Šalyje išaugintų, pakankamai aukštos kokybės desertinių braškių uogų pasiūla nebeapsiriboja 2–3 savaitėmis per braškių derėjimo piką Joninių metu, o išsiplėtė iki pusės metų. Tai pavyksta užtikrinti ne tik parenkant įvairaus sunokimo laiko braškių veisles, bet ir taikant inovatyvias braškių derėjimo paankstinimo ir derėjimo suvėlinimo technologijas, kurios ir leidžia džiaugtis ekonomiškai pagrįsta šviežių desertinių braškių uogų pasiūla iki pusės metų. Lietuvoje sparčiai plinta braškių auginimas uždarame grunte. Braškių plotai aukštuose tuneliuose ar kito tipo šiltnamiuose jau susilygino su pomidorų plotais. Pristatyta, kaip keitėsi braškių auginimo technologijos auginant jas lauko sąlygomis, kokios braškių auginimo technologijos taikomos, norint paankstinti ir suvėlinti šviežių desertinių braškių uogų pateikimą rinkai. Aptarti braškių daigų auginimo ir laikymo aspektai, piktžolių kontrolės braškynuose šiandieniai ypatumai ir nepakankamo registruotų herbicidų spektro Lietuvos braškininkystėje iššūkiai.
Doc. dr. (HP) Nobertas Uselis.
U. Moor iškėlė klausimą, ar galime, sumažindami cheminių trąšų naudojamas normas braškėms, neprarasti kokybiško derliaus. Per pastaruosius šešiasdešimt metų azoto trąšų naudojimo normos auga, tačiau matoma tendencija, kaip galima tikslingiau šias trąšas panaudoti ir net sumažinti. U. Moor pastebėjo, kad pertręšus braškes uogų kokybė prastėja, uogos minkštėja. Siekiant mažinti azoto trąšų vartojimą nustatyta, kad tręšiant azoto 50 kg/ha ir azoto 25 kg/ha normomis nebuvo esminių skirtumų tarp vidutinio uogos dydžio. Ta pati tendencija išliko ir įvertinus derlių gramais iš augalo. Taigi naudodami mažiau trąšų, gausime ne prastesnės kokybės braškių derlių.
Prof. dr. Ulvi Moor.
P. Põldma pristatė Estijoje taikomas braškių lapų analizes – kaip jos padeda tiksliau parinkti reikalingas trąšų normas. Aptarė skirtingus metodus, jų skirtumus bei skirtingų lapų analizių duomenis ir interpretaciją. Taip pat pabrėžė, kad braškių lapų analizės labai reikalingos sezono metu.
MSc Priit Põldma.
Dr. A. Valiuškaitė pristatė braškių apsaugos nuo ligų ir kenkėjų aktualijas, kurios apima žalingiausius braškių kenksminguosius organizmus ir jų kontrolės sistemas. Kiekvienais metais atsiranda naujų potencialių ir ekonomiškai reikšmingų kenkėjų, pvz., kvapusis auksavabalis (Pietų ir Vidurio Europos šalyse įvardijamas kaip kenkėjas – polifagas, mintantis įvairiausių augalų žiedų nektaru) pradėjo kenkti Lietuvos braškynuose. Tai naujas iššūkis braškių augintojams. Taip pat buvo pristatyta braškių apsaugai nuo ligų ir kenkėjų kontrolės sistema su Lietuvoje registruotais augalų apsaugos produktais.
Dr. J. Lanauskas pristatė, kokių mineralinių mitybos elementų reikia braškėms, kokios dirvožemio agrocheminės savybės joms tinka, kalbėjo apie dirvos tręšimą prieš įveisiant braškynus ir juos auginant, tinkamiausias trąšas ir tręšimo laiką, fertigaciją, braškių mineralinės mitybos diagnostiką pagal lapų cheminių analizių duomenis. Taip pat supažindino su lėtai veikiančių trąšų panaudojimo tyrimais šiltnamyje auginamoms braškėms tręšti.
Renginio dalyviai klausosi dr. Juozo Lanausko.
Po pranešimų vyko diskusija apie braškių auginimo aktualijas, tvarios augalų apsaugos problemas. Seminaras suteikė ne tik puikią galimybę pristatyti tyrimų rezultatus, bet ir skatino mokslininkus ir ūkininkus diskutuoti bei kelti svarbius klausimus.
Parengė LMA Jaunosios akademijos narė dr. Neringa Rasiukevičiūtė
