Naujienos

Nauji EASAC argumentai skubiai keisti požiūrį

2025 03 14

Pranešimas spaudai

Naujas EASAC komentaras apie permainas lemiančius pokyčius

Iškiliausi mokslininkai sunerimę dėl gilėjančios prarajos tarp įrodymų ir politinių veiksmų klimato kaitos srityje
„Dabar CO₂ koncentracija atmosferoje viršija prieš 3,3 mln. metų buvusią plioceno šiltojo laikotarpio koncentraciją, kai temperatūra buvo maždaug 3 °C šiltesnė, o jūros lygis buvo 20 metrų aukštesnis“, – sakė profesorius Maiklas Nortonas (Michael Norton), EASAC 2025 m. atnaujintos 2020 m. ataskaitos „Permainas lemiančių pokyčių perspektyvos“ pagrindinis autorius. „CO₂  koncentracija atmosferoje ir toliau auga, o klimato kaita spartėja, sukeldama didelę žalą ir žmonių žūtis. Nepaisant didelės pažangos žaliųjų technologijų srityje, mes vis dar laužome planetos ribas, o mūsų planetos pokyčiai, lemiantys vis mažiau palankias sąlygas gyventi, jau galimai vyksta.“

Naujausioje EASAC ataskaitoje nagrinėjami įrodymai apie blogėjančias tendencijas, netinkamą atsaką ir neatidėliotiną poreikį imtis ryžtingų politinių veiksmų visame pasaulyje, sekant lyderiaujančios ES pavyzdžiu.

Pagrindinės išvados

• Klimato blogėjimas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas ir jų koncentracija atmosferoje toliau auga, todėl temperatūra kyla, o su klimatu susijusi žala didėja.
• Ekonominiai nuostoliai. Per pastaruosius trejus metus ES patyrė 162 mlrd. eurų ekonominių nuostolių dėl klimato kaitos, o vien 2022 m. vasarą dėl karščio mirė daugiau kaip 60 000 žmonių.
• Ištekliai švaistomi veltui. Pasaulyje perdirbama tik 7 proc. išteklių, o ES šis rodiklis siekia 50 proc.
• Biologinei įvairovei gresia pavojus. Nepaisant to, kad žadama griežtesnė biologinės įvairovės apsaugos politika, toliau nyksta buveinės ir rūšys.

Sisteminio žlugimo realybė

Šešios iš devynių planetos ribų jau yra peržengtos. Netrukus bus peržengta ir septintoji. Nepaisant visuotinių pažadų, esminės politikos kryptys nevykdomos. Anglies dioksido išmetimas didėja, gamtiniai grįžtamieji ryšiai degraduoja spirale, o esminiai biologinės įvairovės palaikymo tikslai lieka nepasiekiami. Subsidijų iškastiniam kurui nepavyksta atsikratyti kaip užsibuvusių nepageidaujamų svečių, o pagal BVP modelius siekiama greitų laimėjimų, bet ne tvarių rezultatų.

Reikia permainas lemiančios politikos 

Ataskaitoje išryškėja nerimą keliantis neatitikimas: politinė valia atsilieka nuo krizės. Nepaisant didelio tarptautinio dėmesio, pagrindiniai kliuviniai tebėra teisinės kliūtys, giliai įsišaknijusios įmonių darbotvarkės ir trumpalaikiai politiniai prioritetai. Dezinformacija ir „žaliosios“ reklamos pastangos kursto pasipriešinimo deramiems veiksmams ugnį.

Kas laiko degtuką prie ugnies? 

Moksliniai duomenys rodo, kad 0,1 proc. turtingiausių pasaulio gyventojų, valdančių didžiąją dalį turto, priešinasi mokesčiams, kurie reikalingi viešosioms paslaugoms ir investicijoms finansuoti. Tačiau jie išmeta 10 kartų daugiau CO₂  nei likusieji 10 proc. turtingiausiųjų kartu sudėjus, o jų metinis anglies dioksido pėdsakas siekia 200 tonų CO₂  vienam gyventojui. Kita vertus, turtingiausieji vis dažniau naudojasi politine galia, kad įgyvendintų savo darbotvarkes.

Penki politikos veiksmai tvariai ateičiai

EASAC remia tarptautinius IPBES (Tarpvyriausybinė biologinės įvairovės ir ekosistemų paslaugų mokslo politikos platforma) ir kitų organizacijų raginimus pripažinti, kad neveiklumas klimato srityje kelia didelę riziką, ir įgyvendinti siūlomus permainas lemiančius pokyčius:
1. Permąstyti ekonomikos augimą. Pereiti nuo į BVP orientuotų augimo modelių prie į tvarumą orientuotų gerovės rodiklių.
2. Panaikinti žalingas subsidijas. Nutraukti iškastinio kuro subsidijas ir užtikrinti tinkamą perėjimą prie švarios energijos.
3. Saugoti biologinę įvairovę. Įgyvendinti griežtesnes buveinių išsaugojimo ir atkūrimo taisykles.
4. Skatinti žiedinę ekonomiką. Gerinti antrinį perdirbimą ir efektyviau naudoti išteklius siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką.
5. Politiką grįsti faktais. Priimant sprendimus pirmenybę teikti moksliniams įrodymams, o ne politiniam tikslingumui ir ypatingiems interesams.

„ES žaliasis sandoris yra žingsnis teisinga linkme – pirmenybė teikiama piliečių gerovei ir planetos labui, – aiškino Andersas Wijkmanas (Anders Wijkman), Romos klubo garbės prezidentas ir Pasaulio išteklių forumo valdybos narys. – Dabar kai kurios politinės grupės siūlo sulėtinti pokyčių tempą. Tai būtų didelė klaida. Pusinis perėjimas niekada nebus veiksmingas. Laikrodis tiksi, ir sprendimai, kuriuos priimsime dabar, nulems mūsų planetos ateitį.“

EASAC komentaras „Skubinkime svarbius permainas lemiančius pokyčius“ 

Komentaro pristatymo skaidrės  

Apie Europos akademijų mokslo patariamąją tarybą (EASAC)

EASAC sudaro ES valstybių narių, Norvegijos, Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės nacionalinės mokslų akademijos, kad bendradarbiautų teikiant patarimus Europos politikos formuotojams. EASAC suteikia kolektyvią galimybę šalims, kad Europos mokslo balsas būtų išgirstas. Per EASAC akademijos bendradarbiauja siekdamos teikti nepriklausomus, ekspertų suformuluotus, įrodymais pagrįstus patarimus apie Europos politikos mokslinius aspektus tiems, kurie formuoja Europos politiką arba daro jai įtaką Europos institucijose.
www.easac.eu 

Parengė Agnė Rodriguez