Naujienos

Kaip švedai stiprino Rusijos imperiją

Kovo 21 d. Lietuvos mokslų akademijoje svečiavosi švedų rašytojas Bengtas Jangfeldtas, pristatęs savo 2023 m. išleistą knygą „Nobelių šeima: švedų genijai carinėje Rusijoje“ (The Nobel Family: Swedish Geniuses in Tsarist Russia). Knygoje pasakojama apie kelias šios išskirtinės šeimos kartas. B. Jangfeldtas yra parašęs biografines knygas apie rašytojus Akselį Martiną Fredriką Muntę (Axel Martin Fredrik Munthe), Vladimirą Majakovskį, Josifą Brodskį ir kitas. Renginyje taip pat dalyvavo Nepaprastasis ir įgaliotasis Švedijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Larsas Tomas Leonardas Vahlundas (Lars Thomas Leonard Wahlund).

Iš dešinės: Nepaprastasis ir įgaliotasis Švedijos Karalystės ambasadorius Lietuvoje Larsas Tomas Leonardas Vahlundas, rašytojas Bengtas Jangfeldtas ir Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Leonas Valkūnas. 

Iš pradžių rašytojas B. Jangfeldtas nuodugniai papasakojo, kaip Alfredas „sutramdė“ nitrogliceriną. Jis sukūrė technologiją, leidusią iš šio junginio gaminti galingus sprogmenis (dinamitą). Siekdamas pataisyti savo reputaciją, sukauptą turtą Alfredas skyrė Nobelio premijoms įsteigti. Bet tiesą sakant, Nobelio premijos įkūrėjas Alfredas Nobelis buvo tik vienas iš kelių itin sėkmingų šio penkių kartų klano narių. Į Rusijos imperiją Nobelių šeima persikėlė XIX a. pirmoje pusėje. 1837 m. gimtojoje Švedijoje bankrutavusį Imanuelį Nobelį pakvietė Rusijos imperijos vyriausybė. Jo sukurta povandeninė mina labai sudomino rusų ministrus ir jie įsigijo jos gamybos patentą. Po tokios daug žadančios pradžios 1842 m. Imanuelis su šeima įsikūrė Sankt Peterburge. Palankiai susiklosčius aplinkybėms Nobeliai sukūrė ir sugebėjo išvystyti bene visas svarbiausias pramonės šakas, nesusijusias su informacinėmis technologijomis. Pavyzdžiui, kasyklas jūroje, nitroglicerino, dinamito, šautuvų buožių gamybą. Vieno iš Imanuelio sūnų – Roberto – veiklos dėka Baku (Azerbaidžane) išaugo naftos pramonė. Liudvikas Nobelis įkūrė ir valdė didžiausius šios imperijos mašinų gamybos fabrikus. Verslą perėmus I. Nobelio anūkui Emanueliui jo bendrovei „Branobel“ už nuopelnus Rusijos ekonomikai buvo suteikta teisė naudoti imperijos atributiką. Šeima iš esmės tapo jos garbės piliečiais. Viskas atrodė puiku, kol 1918 metais bolševikai įvykdė didžiausią privačios nuosavybės konfiskaciją pasaulio istorijoje, nacionalizavę maždaug 9 500 bendrovių turtą. Du Emanuelio pusbrolius čekistai netgi pasodino į kalėjimą Petrograde.

Renginio dalyviai.

B. Jangfeldtas, rašydamas šią išsamią, intriguojančią kolektyvinę biografiją, informaciją rinko iš tūkstančių Nobelio šeimos laiškų ir kitų dokumentų. Knygoje jis aprašo, kaip Alfredo Nobelio tėvas – architektas, išradėjas ir inžinierius – pasinaudojo Rusijoje atsivėrusiomis galimybėmis. Jo sūnūs ir anūkas sukūrė galingą, bet kartu ir pažangią pramonės imperiją. Gamino minas, kurias tiekė carui Krymo karo metu, įkūrė parafino fabriką. Deja, Spalio perversmas visa tai pavertė niekais ir šeima po daugiau nei 80 metų trukusios veiklos carinėje Rusijoje turėjo bėgti į Švediją. Todėl ši knyga visų pirma dar kartą parodo, kad istorija linkusi kartotis, jeigu iš jos nesimokome. XXI a. Vakarų šalių bendrovės irgi susiviliojo dideliais pelnais. Tačiau Rusijos federacijai užpuolus Ukrainą nemažai jų pasitraukė, prarasdamos milijardus.

Sovietai visada keikė grobuoniškus kapitalistus, kurie „išnaudoja liaudį“. Tačiau Nobeliai rūpinosi savo darbininkais, statė jiems pavyzdinius gyvenamuosius rajonus („Nobelio miestelius“) prie Volgos, subsidijavo maistą ir gydymą. Dalijosi pelnu su darbuotojais ir netgi buvo įkūrę darbininkų orkestrą. Kitaip sakant, trumpam buvo atnešę civilizaciją į Rusijos imperiją. Kaip rašo B. Jangfeldtas, „Nobelių šeima buvo pavyzdiniai kapitalistai šalyje, kurioje visada trūko ir gerbūvio, ir demokratijos.“ Karas Ukrainoje dar kartą patvirtina seną tiesą, kad rusai su Vakarų civilizacija neturi daug bendro.

Parengė dr. Rolandas Maskoliūnas, vyriaus. specialistas ryšiams su visuomene
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA