Naujienos

Gedimino kalnas Vilniaus istorijoje

Kovo 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko diskusija „Gedimino kalnas Vilniaus istorijoje“, kurią organizavo LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyrius.

Įžangos žodį tarė LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius. Jis pažymėjo, kad Gedimino kalnas ir pilys Vilniaus miesto ir Lietuvos valstybės istorijoje turi išskirtinę, simbolinę reikšmę. Šios dienos diskusijos tikslas – supažindinti visuomenę su Gedimino kalno ir jo statinių tvarkybos projekto koncepcija ir pasidalyti naujausiomis įžvalgomis apie galimą Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimą.

Vilniaus istorinės gamtinės aplinkos bei Gedimino pilies kalno tyrėjai ir ekspertai skaitė vertingus pranešimus.

Pranešimą skaito architektas Rimas Grigas.

Architektas Rimas Grigas pristatė priimtą Gedimino kalno statinių ir šlaitų tvarkybos darbų koncepciją, išsamiai apibūdino parengtą projektą, aptarė taikomų kompleksinių inžinerinių-statybinių sprendinių priežastis, kurias lėmė gausūs istorinių, architektūrinių, archeologinių, geologinių, konstrukcinių tyrimų duomenys, gauti skirtingais istoriniais laikotarpiais. Gedimino kalno tvarkybos darbai 2025 m. jau prasidėjo, jie vyks tam tikrais etapais, derinant su preliminariais tvarkybos darbų terminais.

Architektas Algirdas Kaušpėdas perskaitė pranešimą „Vilniaus Aukštutinės pilies atkūrimo vizija“, parodė, kokios yra naujų technologijų galimybės siekiant atkurti pilies kontūrus, remiantis skirtingais paveikslais ar nuotraukomis. Apibendrinta archyvinė medžiaga leidžia sukurti Vytauto Didžiojo epochos Aukštutinės pilies atkūrimo vaizdą. 

Renginio dalyviai.

Toliau vyko diskusija, susijusi su leidinio, sąlyginai pavadinto „Miestas ir jo kalnas“, parengimu. Trumpai pasisakė autoriai: geologas doc. dr. Jonas Satkūnas, archeologas dr. Gediminas Vaitkevičius, inžinierius Liudas Furmonavičius, geologas dr. Ginutis Juozapavičius, inžinierius geologas doc. dr. Šarūnas Skuodis. Jie pristatė rašomų skyrių tematikas, atsakė į auditorijos klausimus. Renginyje buvo iškelta įdomių minčių apie būsimąjį Gedimino kalno vaizdą, pavyzdžiui, kaip bus sprendžiamas galimas biologinių šlaitų apsaugos priemonių – žolinės dangos arba medynų – panaudojimo klausimas. 

Renginys buvo skirtas ilgamečio Gedimino kalno tyrėjo, žymaus inžinieriaus geologo ir alpinisto Kazimiero Monstvilo (1934–2023) atminimui.

Parengė LMA narys akad. Algimantas Grigelis ir LMA Jaunosios akademijos narys doc. dr. Šarūnas Skuodis
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA