Naujienos

Aktyvesnis Baltijos šalių įtraukimas kuriant saugesnę Europą

Kovo 20–21 d. Berlyne vyko tarptautinė konferencija „Current and Future Security Architecture for the Baltic States and Europe / Dabartinė ir ateities saugumo architektūra Baltijos šalims ir Europai“, kurią organizavo Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademija kartu su Lietuvos, Latvijos ir Estijos mokslų akademijomis, Laisvojo ir Hanzos miesto Hamburgo atstovybe Berlyne, bendradarbiaujant su Hamburgo universiteto Taikos tyrimų ir saugumo politikos institutu. Renginyje, sulaukusiame per 70 dalyvių, Lietuvos mokslų akademijai (LMA) atstovavo LMA prezidentas akad. Jūras Banys, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė prof. Margarita Šešelgytė ir LMA Jaunosios akademijos narys dr. Ignas Kalpokas (šio teksto autorius).

LMA prezidentas akad. Jūras Banys.

Konferencijos metu Baltijos šalių ir Vokietijos ekspertai aptarė svarbiausius saugumo iššūkius Europai ir Baltijos jūros regionui, taip pat – karo Ukrainoje pamokas, aktualias dėl Rusijos keliamų grėsmių ir geopolitinių pokyčių, susijusių su naująja Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos pozicija. Prof. dr. M. Šešelgytė ir dr. I. Kalpokas skaitė pranešimus, moderavo po vieną iš konferencijos sesijų, LMA prezidentas akad. J. Banys apibendrino renginį, tarė baigiamąjį žodį. 

Buvo aptarta saugumo architektūrų koncepcija ir pavyzdžiai, tam pasitelkiant tarptautinių santykių, saugumo studijų ir tarptautinės teisės perspektyvas. Pranešėjai pirmojoje sekcijoje pabrėžė nuolatinę saugumo architektūrų ir tvarkų kaitą, taip primindami, kad dabartinė situacija toli gražu ne išskirtinė. Antrojoje sekcijoje analizuota Europos ir Rusijos santykių raida nuo istorinių konfrontacijų iki įžvalgų apie sudėtingą Rusijos santykį su tarptautinės teisės normomis. Pranešimuose atsispindėjo sudėtingos ir daugialypės civilizacinės prieštaros, dažnai tiesiog programuojančios konfliktą. Trečiojoje sekcijoje aptarta saugumo architektūros erozija po 1990-ųjų, pirmiausia koncentruojantis į mažų šalių patirtis ir Vakarų bei Rusijos interesų susikirtimus. Sesijos metu buvo galima dar kartą įsitikinti, kad gyvename neaiškumo ir neapibrėžtumo laikotarpiu, kai susiduria itin skirtingi požiūriai į pasaulio tvarką. Galiausiai ketvirtojoje sekcijoje buvo bandomi numatyti ateities scenarijai, modeliuojant galimą politinės ir karinės situacijos raidą, bandant identifikuoti kertinius veikėjus ir veiksnius, nuo kurių priklausys tolesnis (ne)saugumas Europoje, bei aptariant pagrindinius iššūkius ateities galios dėmenyse, tokiuose kaip dirbtinio intelekto technologijos.

Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos pranešimas spaudai su pagrindinėmis konferencijos išvadomis (anglų k.)  

Parengė LMA Jaunosios akademijos narys dr. Ignas Kalpokas
Hamburgo tiksliųjų ir humanitarinių mokslų akademijos / Jano Vilkeno (Jann Wilken)  nuotraukos