Naujienos

Ar galimas laivybos kelias Neries upe: iššūkiai ir galimybės

Kovo 20 d. Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) vyko seminaras-diskusija „Ar galimas laivybos kelias Neries upe: iššūkiai ir galimybės“, kurį organizavo LMA Vandens taryba ir Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius. Renginyje dalyvavo gausus būrys akademikų, mokslo ir studijų institucijų, visuomeninių organizacijų atstovų ir studentų.

Renginio dalyvius sveikina akad. Arvydas Povilaitis.

Renginį atidarė ir renginio dalyvius pasveikino LMA Vandens tarybos pirmininkas akad. Arvydas Povilaitis. Jis pažymėjo, jog pasauliui įsimintinų ir reikšmingų dienų kontekste, kada minimos Pasaulinė Žemės, Vandens ir Meteorologijos dienos, svarstomas klausimas apie Neries upę ir daug diskusijų sukėlusi tema, ar galimas laivybos kelias šia upe tarp Vilniaus ir Kauno miestų. Jis priminė, kad idėja dėl vandens kelio Nerimi vystymo kilo AB Vidaus vandens kelių direkcijai ir apgailestavo, kad jos atstovai šiame renginyje dalyvauti atsisakė. 1995 m. LR Vyriausybės nutarimu Neries upė buvo pripažinta kaip valstybinės reikšmės vidaus vandens kelias, todėl tikimasi, kad laivybos infrastruktūros plėtra atvertų naujas galimybes regionų turizmui, skatintų naujų darbo vietų kūrimą ir verslo augimą. Šiandien Neries upė kaip laivybos kelias yra mažai eksploatuojama – tik trumpuose ruožuose Vilniaus ir Kauno miestuose. Laivybos plėtros idėją palaiko šių ir Jonavos miestų savivaldybės, kurios pasirengusios įrengti prieplaukas ir uostus. Verslo suinteresuotumas didelis, tačiau vandens kelio plėtrai būtina atlikti reikšmingus pakeitimus upės vagoje – pašalinti didelius kiekius grunto. Neries upė yra „Natura 2000“ tinklo dalis, todėl kyla daug abejonių, ar tokiems ambicingiems tikslams lemta išsipildyti. 

Iš dešinės akademikai Zenonas Dabkevičius ir Arvydas Povilaitis.

LMA viceprezidentas akad. Zenonas Dabkevičius pasveikino gausiai susirinkusiuosius į renginį, padėkojo LMA Vandens tarybai, kuri vienija įvairių sričių su vandens išteklių naudojimu, valdymu ir apsauga susijusius Lietuvos mokslo, praktikos ir valdymo institucijų specialistus, galinčius ir sutinkančius dirbti nepriklausomą ekspertinį darbą. Jis paminėjo, kad įvairiais klausimais, įskaitant ir laivybą vidaus vandens keliais, Vandens taryba buvo diskutavusi ir ankščiau, o svarstant dėl laivybos plėtros Nerimi, svarbu atsakyti, ar galima suderinti ekonomikos ir rekreacijos vystymo galimybes nepažeidžiant upės ekologinės pusiausvyros.

Dr. Gintaras Valiuškevičius.

Vilniaus universiteto profesorius dr. Gintaras Valiuškevičius perskaitė pranešimą „Neries hidrologinės sąlygos ir laivybos upe galimybės: esminiai (ne)suderinamumo aspektai“ ir pabrėžė, kad ne tik daugelyje šalies upių, bet ir Neryje per pastaruosius kelis dešimtmečius vyrauja vandeningumo mažėjimo tendencija, todėl laivybos sąlygos tik prastės. Jis apžvelgė galimas kitas grėsmes upei, ją išgilinus. 

Dr. Tomas Virbickas (dešinėje).

Dr. Tomas Virbickas iš Gamtos tyrimų centro kalbėjo apie upių vagų pritaikymo laivybai poveikį litofilinėms žuvims. Jis pažymėjo, jog, remiantis kitų šalių patirtimi, pritaikant laivybai upių vagas, buvo sunaikinta daug tipiškų upinių buveinių tiek pačiose upių vagose, tiek su jomis besiribojančiose ir potvynio užliejamose teritorijose, taip pat prarastas ryšys tarp upės ekosistemos komponentų. Laivybai pritaikytose Europos lygumos upėse reofilinių ir litofilinių žuvų nebelieka, o įsivyrauja tik tos rūšys, kurios gali gyventi bet kokioje aplinkoje. Tyrimais nustatyta, jog Neryje neršia visos Lietuvoje gyvenančių upinių žuvų rūšys. Neris yra paskutinė didelė sąlyginai natūrali Europos lygumų upė, pasižyminti savita, tik didelėms upėms būdinga biologine įvairove, todėl tai yra unikali ekosistema, ir tokios ekosistemos turi būti išsaugotos. Galimas laivybos kelio įrengimas negrįžtamai pakeistų hidromorfologines upės sąlygas ir turėtų didelės žalos biologinei įvairovei.

Dr. Laurynas Jukna (kairėje).

Dr. Laurynas Jukna iš Vilniaus universiteto pranešime „Neries upės išsaugojimo klausimas nacionalinių šalies vertybių ir įsipareigojimų ES kontekste: geografinis kraštotvarkinis požiūris“ pabrėžė, kad būtina atnaujinti valstybinės reikšmės vidaus vandens kelių sąrašą iš jo pašalinant Neries upę. Upės gilinimo darbai prieštarautų tiek nacionalinio, tiek ES lygmens aplinkos apsaugos įsipareigojimams.

Diskusijose aktyviai dalyvavo kiti mokslininkai, LMA akademikai ir visuomeninių organizacijų atstovai. Buvo išreikštas siūlymas nepritarti laivybos infrastruktūros plėtrai Neries upėje keičiant jos hidromorfologines sąlygas. Renginio pabaigoje buvo priimtas sprendimas parengti rezoliuciją, kurioje išdėstytas kreipimasis į atsakingąsias šalies valdymo institucijas.

REZOLIUCIJA

LMA Vandens tarybos informacija
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA