Naujienos

Sutiktas „Unio Pictorum“ serijos kūrybos albumas „Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė: tapybos audinio poetika“

Kovo 25 d. Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Humanitarinių ir socialinių mokslų skyrius ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas (LKTI) surengė jau tradiciniu tapusį renginį – Lietuvos dailininko kūrybos albumo pristatymą plačiajai visuomenei. Šį kartą buvo sutiktas jau šeštasis leidinys iš LKTI leidžiamos serijos „Unio Pictorum“, kurios redaktorius yra akademikas Antanas Andrijauskas. Albumas „EMILIJA GASPARIŪNAITĖ-TALOČKIENĖ: tapybos audinio poetika“ pasirodė 2024 m. pabaigoje, sudarytas kultūros ir meno tyrėjos dr. Žilvinės Gaižutytės-Filipavičienės. Dailės leidinių „Unio Pictorum“ serijos leidybos mecenatas – Gariūnų verslo ir kultūros parkas.
Sutiktuvėse dalyvavo dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė, albumo sudarytoja Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė, menotyrininkė Inga Laužonytė, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Greta Kėvelaitienė, Šv. Kazimiero ordino atstovė muzikologė Virginija Apanavičienė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto bajorų vadovė Elona Varanauskienė, renginį vedė akad. A. Andrijauskas.


Renginio dalyviai.

Dailininkė ir pedagogė E. Gaspariūnaitė-Taločkienė – savito meninio braižo kūrėja. Jos kūryba labai įvairi tapybos žanrais, stiliais ir technika. Daugiau nei 50 metų E. Taločkienė kuria molbertinę ir monumentalią tapybą, lieja „šlapias“ ir sausas akvareles, tapo ant drobės, kuria grafiką ir sienų kompozicijas. Ji vaizduoja gamtos ir miesto peizažus, natiurmortus, kuria abstrakčias ir simbolines kompozicijas, istorinio žanro kūrinius. Lietuvos gamta, istorija ir kultūra – pagrindinės E. Taločkienės kūrybos temos. XX a. 10 deš. viduryje dailininkė išplėtojo savitą daugiasluoksnę „tekstilinę“ sausos akvarelės ir aliejinės tapybos techniką, kuri tapo išskirtiniu jos kūrybos bruožu. Jai būdingas lėtas, kruopštaus ir ilgo darbo reikalaujantis tapymo būdas smulkiais, plonais – trumpais ar ilgais, tiesiais ar vingiuotais – potėpiais, panašiais į tapybinį dygsniavimą, siuvinėjimą, audimą ar pynimą, kurio ištakas galima atsekti dailininkę įkvepiančiame augalijos pasaulyje ir senosios lietuvių tradicinės tekstilės vaizdiniuose. Savita technika sukurti Lietuvos gamtą, istoriją ir kultūrą apmąstantys kūriniai traukia dailės mylėtojų dėmesį. Nuo 1968 m. E. Taločkienė yra surengusi 64 personalines parodas, dalyvavo beveik trijuose šimtuose grupinių parodų Lietuvoje ir įvairiose užsienio šalyse. Nuo 1973 m. dailininkė dirbo pedagoginį darbą, mokė vaikus tapybos, inicijavo ir organizavo įvairius edukacinius projektus.

Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė ir akad. Antanas Andrijauskas.

Renginio vedėjas akad. A. Andrijauskas, pasveikinęs visus susirinkusiuosius, žodį suteikė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkei E. G. Bogdanienei. Pirmininkė pastebėjo, kaip svarbu šiomis sudėtingomis politinėmis aplinkybėmis užfiksuoti ir dokumentuoti Lietuvos kūrėjų darbus ir veiklą, ypač tokiomis sudėtingomis sąlygomis, kai paramos leidybai visuomet trūksta. Taip pat ji priminė, kad E. Gaspariūnaitė-Taločkienė – jau keturiasdešimt metų Lietuvos dailininkų sąjungos narė ir renginio metu įteikė atnaujintą organizacijos narės pažymėjimą. Albumo sudarytoja dr. Ž. Gaižutytė-Filipavičienė pabrėžė, kad „Unio Pictorum“  serija – tai akad. A. Andrijausko sumanymas, gimęs prieš daugiau nei penketą metų, išsamiai pristatyti lietuvių menininkų kūrybą meno albumuose, kurie savo forma patektų į tarpinio žanro kategoriją – tarp monografijos ir meno albumo. Tad „EMILIJA GASPARIŪNAITĖ-TALOČKIENĖ: tapybos audinio poetika“ jau šeštasis šios serijos albumas ir ypač svarbu, kad leidybą remia Gariūnų verslo ir kultūros parkas. Ž. Gaižutytė-Filipavičienė pastebėjo, kad vienas didžiausių sunkumų šio darbo metu – tai vaizdinio dokumentų archyvo stoka. Juk daugybė puikių ankstyvųjų „šlapių“ akvarelių nenufotografuotos iškeliavo į privačias kolekcijas, kurių teko ilgai ieškoti ir surinkti bent nedidelę dalį, kad atsiskleistų kuo išsamesnis E. Gaspariūnaitės-Taločkienės kūrybos vaizdas. Sudarytoja paminėjo svarbiausius dailininkės, kuriančios jau daugiau nei 50 metų, kūrybos bruožus – stilistinę ir techninę įvairovę – nuo laisvo braižo emocionalių „šlapių“ akvarelių iki griežtos konstruktyvios dekoratyvinės stilistikos Panevėžio visuomeninių interjerų sienų tapyboje ar miniatiūrose. Ir galiausiai išskirtinį dailininkės kūrybos braižą, išsiskleidusį sausose akvarelėse ir aliejinėje tapyboje, kuriam būdinga savita tapybinio „audimo“ ar „siuvinėjimo“ smulkiais potėpiais technika. Nors E. Gaspariūnaitės-Taločkienės kūryba įvairi žanrų ir temų požiūriu, tačiau ją jungia bendra gija – tai Lietuva. Nuostabi mūsų šalies gamta, miestai, istorija, senoji baltų ir etninė kultūra. Šios temos vyrauja E. Gaspariūnaitės-Taločkienės darbuose. Akad. A. Andrijauskas pritarė, kad atsakomybė už savo šalį, pagarba jos istorijai ir kultūrai ypač būdinga Kauno dailės mokyklos auklėtiniams, kuriems priklauso ir E. Gaspariūnaitė-Taločkienė. Ją tvirtai įskiepijo iškilūs šios mokyklos pedagogai.
 

Renginio dalyviai.

Renginio vedėjas akad. A. Andrijauskas taip pat pabrėžė, kad svarbią vietą „Unio Pictorum“ serijos albumuose sudaro ir skelbiami pokalbiai su dailininkais, kurie leidžia geriau pažinti jų asmenybes. Renginyje dalyvavusi interviu su dailininke autorė menotyrininkė I. Laužonytė kalbėjo apie E. Gaspariūnaitės-Taločkienės asmenybės šilumą ir jautrumą, pastebėjo peizažų ir gamtos motyvų svarbą šiandien, kai žmonija susiduria su antropoceno keliamais iššūkiais ir globalia klimato kaita. Jautrūs „nepaliestos“ gamtos motyvai yra atgaiva šių dienų žmogui.


Iš kairės: Inga Laužonytė, Greta Kėvelaitienė, Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė ir akad. Antanas Andrijauskas.

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė G. Kėvelaitienė pabrėžė išskirtinę kultūrinę ir visuomeninę dailininkės veiklos vertę. Ji padėkojo iš Panevėžio krašto kilusiai dailininkei už ypatingą dovaną bibliotekai – tapybos darbų kolekciją. Direktorė nuoširdžiai džiaugėsi, kad E. Gaspariūnaitės-Taločkienės tapybos darbai (dailininkė jų padovanojo per 400) nuolat keičiami puošia bibliotekos patalpas ir stebina jos lankytojus.

Renginyje dalyvavusi Šv. Kazimiero ordino atstovė muzikologė V. Apanavičienė taip pat pabrėžė E. Gaspariūnaitės-Taločkienės ne tik kūrybinės, bet ir platesnės kultūrinės ir visuomeninės veiklos svarbą. Muzikologė pastebėjo, kad dailininkė daug laiko ir jėgų skyrė organizuodama edukacinių vaikų projektus ir konkursus, tokius kaip „Mano Lietuva“, kur bendradarbiavo dvi institucijos – Lietuvos dailininkų sąjunga ir Šv. Kazimiero ordinas. Ši veikla ypač svarbi ne tik skatinant vaikų ir jaunimo kūrybinę raišką, bet ir įprasminant svarbiausias Lietuvos valstybės datas. Šio edukacinio projekto parodos buvo surengtos Lietuvos Respublikos Seime, Vilniaus rotušėje ir kitose erdvėse. 

Vygantas Kazlauskas.

Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Vilniaus krašto bajorų vadovė E. Varanauskienė pasidžiaugė E. Gaspariūnaitės-Taločkienės indėliu plėtojant šios organizacijos veiklą, aktyviai prisidedant savo darbu ir kūryba. Renginio pabaigoje dailininkė E. Gaspariūnaitė-Taločkienė dėkojo albumo sudarytojai, tekstų autoriams ir mecenatui – Gariūnų verslo ir kultūros parkui  už atliktą didelį darbą ir paramą, visiems susirinkusiems į Lietuvos mokslų akademiją – už palaikymą. Susirinkusiuosius džiugino dainų autoriaus ir atlikėjo Vyganto Kazlausko puikiai atliekamos lyriškos dainos lietuvių ir prancūzų kalbomis.
 
Parengė dr. Žilvinė Gaižutytė-Filipavičienė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, Komparatyvistinių kultūros tyrimų skyriaus vadovė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA