Naujienos

Pristatoma nauja EASAC ataskaita „Tvarių energijos šaltinių saugumas“

Naująją ataskaitą apibūdina jos rengime dalyvavęs Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos alumnas dr. Vidas Lekavičius:

„Šioje srityje dirbantys Lietuvos energetikos instituto ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai jau seniai pabrėžia energetinio saugumo daugiadimensinį pobūdį, o į politikos formuotojus orientuota Europos akademijų mokslo patariamosios tarybos (EASAC) suburtų mokslininkų ataskaita dar labiau išplečia šią perspektyvą. Joje į energetikos transformaciją žvelgiama kaip į galimybę stiprinti energetinį saugumą – mažinant priklausomybę nuo energijos išteklių ir technologijų importo, diegiant decentralizuotus sprendimus ir didinant vartotojų vaidmenį energetikos sistemoje. Nors perėjimas prie naujos energetikos sistemos kelia ir techninių iššūkių, energetinio saugumo užtikrinimas reikalauja ne primityvaus tikėjimo technologijų plėtra, bet kompleksinių sprendimų. Ataskaitoje propaguojamas holistinis požiūris, sujungiantis ekonominius, socialinius, techninius, aplinkosauginius ir geopolitinius veiksnius, suteikia galimybę siekti ambicingų tikslų visuomenei naudingiausiu būdu.“

Ataskaitą rengusios darbo grupės susirinkimas.

Toliau pateikiame EASAC pranešimą spaudai

Energijos importas – Europos Achilo kulnas

„Nėra saugumo be energetinio saugumo“ – taip EASAC energetikos programos direktorius dr. Viljamas Džiletas (William Gillett) apibendrina ataskaitą „Tvarių energijos šaltinių saugumas“. Ši Europos nacionalinių mokslų akademijų ekspertų parengta ataskaita yra pristatoma šiandien Briuselyje. Didžiausias Europos nesaugumas kyla dėl jos priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro, daugiausia naftos ir dujų. Dėl šios priklausomybės žemynas patiria geopolitinį šantažą ir yra ekonomiškai pažeidžiamas. Saugią ir klestinčią ateitį gali užtikrinti tik gerai valdomas perėjimas prie tvarios vietinės energijos ir Europoje sukurtų novatoriškų technologijų.

Didėjanti geopolitinė įtampa ir didelė priklausomybė nuo importuojamo kuro, žaliavų ir technologijų kelia vis didesnę grėsmę Europos energetiniam saugumui. Autokratiniams režimams naudojant energetiką kaip ginklą per prekybos sutrikimus, fizines atakas prieš infrastruktūrą ir vis daugiau kibernetinių išpuolių, didėja ne tik energijos tiekimo nutraukimo rizika, bet ir energijos kainos. Didelės ir nepastovios energijos kainos mažina investuotojų pasitikėjimą, kelia grėsmę Europos pramonės konkurencingumui ir verčia milijonus pažeidžiamų Europos namų ūkių patirti energijos nepriteklių.

Atsakas į grėsmę: perėjimas prie energijos gamybos Europoje

Rusijos puolimas prieš Ukrainą finansuojamas iš iškastinio kuro eksporto, todėl Europa turi nustoti pirkti energiją iš Rusijos. Nuo 2022 m. ES daug nuveikė, kad paskatintų šį procesą, įvairindama dujų tiekimą ir didindama suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importą. Tačiau ypač svarbu, kad priklausomybė nuo rusiškų dujų nebūtų pakeista priklausomybe nuo importo iš kitos trečiosios šalies, pavyzdžiui, JAV, suskystintųjų gamtinių dujų (SGD), prisiimant visa su tuo susijusią riziką.   

Ataskaitoje pabrėžiama, kad reikia skubiai spręsti didėjančias grėsmes energetiniam saugumui, ir paaiškinama, kaip tai galima padaryti sparčiau pereinant prie tvarios energetikos. Žaliasis sandoris ir neseniai priimtas Švarios pramonės kursas yra geriausi Europos ginklai kovoje už jos suverenumo apsaugą. „Vėjo ir saulės energijos nereikia importuoti, – pabrėžia EASAC darbo grupės bendrapirmininkė profesorė Paula Kivima (Paula Kivimaa) iš Suomijos. – Kiekviena investicija į tvarią energiją yra investicija į mūsų saugumą. O kiekvienas euras, kurį išleidžiame energijos importui, yra euras, kurį prarandame iš savo gynybinių pajėgumų.“

Pagrindinės mokslininkų rekomendacijos:

• Energijos vartojimo efektyvumas ir žiedinė ekonomika mažina paklausą, daro infrastruktūrą atsparesnę ir didina žaliavų prieinamumą.
• Atsisakant iškastinio kuro ir pereinant prie tvarios energijos, įskaitant atsinaujinančiąją vandenilinę energiją pramonei, mažėja pavojinga priklausomybė, taip pat su klimato kaita susijusių sutrikimų ir sveikatos išlaidos.
• Decentralizuotos energetikos sistemos stiprina vietos bendruomenes ir įmones. Jos taip pat didina atsparumą sabotažui ir klimato poveikiui.
• Pagrindinių tvarios energijos technologijų ir sistemų, tokių kaip saulės elementai, vėjo turbinos ir baterijos, gamybos plėtra Europoje ne tik didina saugumą, bet ir prisideda prie vertės kūrimo šalies viduje bei skatina ekonomikos augimą.

Kibernetinės technologijos

Ataskaitoje ES raginama stiprinti kibernetinį saugumą energetikos sektoriuje ir reikalauti, kad kibernetinės rizikos vertinimai būtų atliekami tiek operatyviniu, tiek administraciniu lygmeniu. ES kibernetinio solidarumo aktas ir Kibernetinio atsparumo aktas yra žingsniai teisinga linkme. Tačiau, pasak autorių, labai svarbu, kad jie būtų veiksmingai įgyvendinami kartu su kibernetinio saugumo principais grindžiamu energetikos sistemų skaitmeninimu.

Naujas požiūris į strateginius išteklius, elektrifikavimą ir energijos rinkos integraciją

Mokslininkai mano, kad reikia užmegzti partnerystę pagrindinių energetikos technologijų ir žaliavų tiekimo grandinėse. Pereinant nuo iškastinio kuro bus masiškai elektrifikuojami pastatai, pramonė ir transportas, todėl neišvengiamai reikės gerokai padidinti atsinaujinančiosios energijos tiekimą ir diegti elektros galutinio vartojimo technologijas.  Todėl Europa turi užtikrinti patikimą svarbiausių žaliavų, įskaitant ličio, kobalto ir retųjų žemių, kurios naudojamos šių technologijų gamyboje, tiekimą.

Ne mažiau svarbios yra investicijos į elektros infrastruktūrą ir tinklo lankstumą – kaupimą, jungiamąsias linijas ir reagavimą į paklausą taikant nuo laiko priklausančius tarifus. Elektros ir šilumos sektorių susiejimas ir rinkos integracija padės sumažinti bendrąsias perėjimo prie naujos energetikos sistemos investicijų sąnaudas, taip pat būsimo energijos tiekimo sąnaudas ir saugumą.

Prof. Kler Diupont (Claire Dupont), EASAC darbo grupės pirmininkė, nurodo kad „reikia atsisakyti dėmesio kuro importui ir apie energetikos sistemą mąstyti kompleksiškiau. Tam reikalingos ne tik technologijos ir žaliavos, bet labai svarbu, kad tam pritartų piliečiai ir bendruomenės. Jie turi būti įtraukti ir ateityje gauti daug didesnę ekonominę naudą.“

Ataskaitą parengė 27 Europos mokslininkai, kuriuos paskyrė jų nacionalinės mokslų akademijos. Šių mokslininkų tikslas – paremti Europos sprendimų priėmėjus pateikiant faktus, analizes ir rekomendacijas dėl veiksmų.

EASAC komentarą rasite: https://easac.eu/publications/details/security-of-sustainable-energy-supplies-1

Parengė Agnė Rodriguez