Naujienos

Didėjantis orų ir klimato poveikis

Pastaraisiais metais žmogaus sukeltos klimato kaitos požymiai pasiekė naujas aukštumas, patiriami didžiuliai ekonominiai ir socialiniai sukrėtimai dėl ekstremalių orų, o kai kurie padariniai bus negrįžtami šimtus ar net tūkstančius metų – tokias išvadas pateikia pasauliniai klimato tyrimų centrai ir Pasaulinė meteorologijos organizacija (Jungtinių Tautų agentūra, atsakinga už tarptautinio bendradarbiavimo atmosferos mokslų ir meteorologijos srityje skatinimą). Ankstyvasis perspėjimas apie orų anomalijas ir klimato paslaugos (climate services) tampa gyvybiškai svarbūs siekiant apsaugoti bendruomenes ir ekonomiką.

Vertinant pasaulio klimato būklę patvirtinta, kad 2024 m. yra pirmieji kalendoriniai metai, kai oro temperatūra buvo 1,5 ± 0,13 °C aukštesnė nei priešindustrinėje epochoje. 2024 m. pasiektą rekordinę globalią oro temperatūrą daugiausia lėmė nuolat didėjantis išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, El Ninjo reiškinys ramiajame vandenyne. Nors vieni metai, kai atšilimas viršija 1,5 °C, nereiškia, kad Paryžiaus susitarime dėl klimato kaitos numatyti ilgalaikiai tikslai jau nebus pasiekiami, tačiau tai yra įspėjamasis signalas, kad didėja pavojus žmonėms, ekonomikai ir visai planetai. Kiekviena atšilimo laipsnio dalis yra svarbi, nes didina riziką bei išlaidas visuomenei. Mūsų planeta siunčia vis daugiau pavojaus signalų, todėl visų pasaulio šalių lyderiai turi imtis veiksmų, kad būtų pasinaudota pigios, švarios atsinaujinančiosios energijos teikiama nauda savo žmonėms ir ekonomikai, kad būtų parengti ir įgyvendinami nauji nacionaliniai klimato planai – įpareigoja Jungtinių Tautų Sekretoriatas. Visi pastarieji dešimt metų patenka į šilčiausių metų dešimtuką vertinant laikotarpį nuo 1850 m.

Vidutinės metinės globalios oro temperatūros nuokrypiai nuo ikiindustrinio laikotarpio (1850–1900 m.) vidurkio 1850–2024 m. Duomenys yra iš šešių duomenų rinkinių, nurodytų legendoje.

Tačiau oro temperatūra yra tik nedidelė viso Žemės klimato paveikslo dalis. Kiekvienais iš pastarųjų aštuonerių metų buvo pasiektas naujas vandenynų sukaupto šilumos kiekio rekordas. Nuo 2005 m. pasaulinio vandenyno šilumos kiekis viršutiniame 2000 metrų sluoksnyje padidėjo 1,0 W/m². Tai reiškia, kad per pastaruosius 15 metų vandenyne sukaupta šiluma padidėjo beveik 50 proc., palyginti su per pastaruosius 50 metų sukauptu kiekiu. Vandenynų atšilimas lemia apie 30–40 proc. šiuolaikinio vidutinio pasaulinio jūros lygio kilimo, nes vanduo šildamas plečiasi. Dėl vandenynų atšilimo didėja jūrinių karščio bangų tikimybė, nuo 1982 m. jų skaičius padvigubėjo. Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio vandenyne 2 proc. sumažėjo ištirpusio deguonies, o tai irgi yra siejama su klimato atšilimu. 

Apie 90 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemės sistemoje sulaikytos energijos sukaupiama vandenyne. 2024 m. vandenyno šilumos kiekis pasiekė aukščiausią lygį remiantis pastarųjų 65 metų stebėjimų duomenimis, o 2005–2024 m. vandenynų šiltėjimo tempas daugiau nei du kartus viršijo 1960–2005 m. laikotarpio tempą. Dėl vandenynų šiltėjimo nukenčia jūrų ekosistemos, nyksta biologinė įvairovė ir mažėja anglies dioksido absorbavimas vandenynuose. Kylanti vandenynų temperatūra skatina tropinių ciklonų susidarymą ir prisideda prie jūros lygio kilimo. 2024 m. vidutinis pasaulinis jūros lygis buvo aukščiausias nuo 1993 m., kai buvo pradėti palydoviniai matavimai, o 2015–2024 m. kilimo tempas buvo dvigubai didesnis nei 1993–2002 m. – nuo 2,1 iki 4,7 mm per metus. Jūros lygio kilimas daro kaskadinį žalingą poveikį (poveikis sustiprinamas pakopomis) pakrančių ekosistemoms ir infrastruktūrai, dar didesnį poveikį daro potvyniai ir požeminio vandens užterštumas sūriu vandeniu. Šie pokyčiai vertinami kaip negrįžtami laikotarpiu nuo šimtmečio iki tūkstantmečio. Klimato prognozės rodo, kad vandenynų šilimas tęsis mažiausiai iki XXI a. pabaigos, net ir pagal optimistinius mažo anglies dioksido išmetimo scenarijus. 

Taip pat tęsiasi vandenynų rūgštėjimas – tai rodo nuolatinis vidutinio pasaulinio vandenyno paviršiaus pH mažėjimas. Didžiausias regioninis pH mažėjimas nustatytas Indijos vandenyne, Pietų vandenyne, Ramiojo vandenyno rytinėje ekvatorinėje dalyje, Ramiojo vandenyno šiaurinėje tropinėje dalyje ir kai kuriuose Atlanto vandenyno regionuose. Jau aiškiai pastebimas vandenyno rūgštėjimo poveikis buveinių plotams, biologinei įvairovei ir ekosistemoms, koraliniams rifams, nukentėjo maisto produktų gamyba, susijusi su vėžiagyvių akvakultūra ir žvejyba. Prognozės rodo, kad XXI a. vandenynų rūgštėjimas toliau didės, o jo tempai priklausys nuo ateityje išmetamų teršalų (ypač anglies dioksido) kiekio. 

Metinis pasaulinis vandenyno šilumos kiekis (OHC) iki 2000 m gylio 1960–2024 m. zetadžauliais (1021 J). Tamsesnė sritis nurodo kiekvieno įvertinimo 2 sigmų neapibrėžties diapazoną. Duomenys yra iš trijų duomenų rinkinių, nurodytų legendoje.

Anglies dioksido, taip pat metano ir azoto suboksido koncentracija atmosferoje dabar yra didžiausia per pastaruosius 800 tūkst. metų. Anglies dioksido koncentracija 2023 m. (2024 m. konsoliduotų metinių pasaulinių duomenų dar nėra) buvo 420,0 ± 0,1 milijonųjų dalių (ppm), t. y. 2,3 ppm daugiau nei 2022 m., o priešindustrinį (1750 m.) lygį viršija 151 proc. 420 ppm atitinka 3,276 Gt CO₂ atmosferoje. Realaus laiko duomenys iš konkrečių vietovių rodo, kad šių trijų pagrindinių šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje 2024 m. toliau didėjo. Anglies dioksidas išlieka atmosferoje daugiau kaip šimtmetį, todėl poveikis šiltnamio efektui taip pat bus ilgalaikis. 

Klimato atšilimas lemia sparčius pokyčius kriosferoje: tirpsta jūriniai ir sausumos ledynai, daugiametis įšalas. Kalnų ledynų masės balansas 2022–2024 m. tapo rekordiškai neigiamas, t. y. susidarantis per metus ledo kiekis yra vis mažesnis nei ištirpstantis. Išskirtinai neigiamas masės balansas buvo Skandinavijos, Svalbardo ir Andų kalnų tropinės zonos ledynuose. Ledynų atsitraukimas kenkia ne tik ekosistemoms bei ilgalaikiam vandens išteklių saugumui.

Jūrinio ledo plotai taip pat sparčiai mažėja. Nuo 1979 m. minimalūs ledo plotai vasaros pabaigoje Arktyje sumažėjo apie 40 proc., o Antarktyje per pastaruosius trejus metus užfiksuoti trys mažiausi ledo plotai – sumažėjimas siekia apie 2 mln. km².

Ekstremalūs orų reiškiniai 2024 m. lėmė didžiausią nuo 2008 m. naujų metinių gyventojų perkėlimų skaičių, naikino namus, svarbią infrastruktūrą, miškus, žemės ūkio naudmenas ir biologinę įvairovę. Įvairių sukrėtimų, tokių kaip stiprėjantys konfliktai, sausros, karščio bangos, potvyniai, miškų gaisrai ir aukštos vidaus maisto kainos, sudėtinis poveikis lėmė tai, kad 2024 m. 18-oje pasaulio šalių paaštrėjo maisto krizė. Didžiausią poveikį 2024 m. lėmė tropiniai ciklonai: „Yagi“ Vietname, Filipinuose ir Pietų Kinijoje, „Helene“ ir „Milton“ JAV, „Chido“ Prancūzijai priklausančioje Majoto saloje Indijos vandenyne, Mozambike ir Malavyje bei kitur. Jų sukelti ekonominiai nuostoliai siekė dešimtis milijardų dolerių, žuvo šimtai žmonių, vien Mozambike dėl to apie 100 tūkst. žmonių buvo priversti palikti savo namus. 

Reaguodamos į tai, Pasaulinė meteorologijos organizacija ir pasaulio bendruomenė intensyvina pastangas stiprinti išankstinio perspėjimo sistemas ir klimato paslaugas, kad padėtų sprendimų priėmėjams ir visai visuomenei būti atsparesniems ekstremaliems orams ir klimatui. Tačiau dar tik pusė pasaulio šalių turi tinkamas išankstinio perspėjimo sistemas. Todėl investicijos į orų, vandens ir klimato paslaugas yra svarbesnės nei bet kada anksčiau, kad būtų galima įveikti iššūkius ir sukurti saugesnes ir atsparesnes bendruomenes.

Parengė LMA Klimato komisijos pirmininkas akad. Arūnas Bukantis