Naujienos

Jaunojo mokslininko paskaita „Spalvotas viendienių pasaulis: formų, funkcijų ir auginimo įvairovė“

Balandžio 17 d. įvyko jau ketvirtoji Lietuvos mokslų akademijos (LMA) skyriaus „Mokslininkų rūmai“ „Mokslo žinių diena“ Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams. Paskaitą apie nuostabias gėles – viendienes – skaitė Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodo augalų genetikos  ir biotechnologijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Edvinas Misiukevičius. Akad. Vidmantas Stanys rekomendavo savo buvusį mokinį kaip puikų viendienių žinovą ir  naujų veislių autorių paskaityti apie jas paskaitą Trečiojo amžiaus universiteto klausytojams, besidomintiems šios rūšies gėlėmis. Dr. E. Misiukevičiaus teigimu, viendienė (Hemerocallis L.) – vis labiau populiarėjantis dekoratyvinis augalas, žydintis tik vieną dieną. Tik ar žinojote, kad viendienių veislių yra net tris kartus daugiau nei rožių? Viendienių populiarumas siejamas su jų lengva priežiūra, įvairių spalvų, dydžių ir formų žiedais bei alternatyviomis pritaikymo galimybėmis. Šiuo metu yra žinoma daugiau kaip 100 tūkstančių viendienių veislių. 

Nors mes dažniausiai jas įsivaizduojame kaip prie senų sodybų augančias, oranžiniais žiedais žydinčias gėles, šis augalas pasižymi kerinčia įvairove. Rusvosios viendienės (Hemerocallis fulva) klonai auga intensyviai ir atžalas leidžia gana toli nuo motininio augalo. Tačiau tai būdinga tik minėtai viendienių veislei ir net ne visiems jos klonams. Visos kitos viendienės, kurias galima įsigyti iš įvairių augintojų, formuoja tankius kerus ir augdamos vienoje vietoje nekelia grėsmės aplinkiniams augalams. Pranešėjas paminėjo, kad šiais laikais viendienės yra visų pamėgtos kaip dekoratyvinis augalas. Didelę veislių įvairovę nulemia spalvos, jų deriniai, raštai, garbanoti arba dantyti apvadai, pilnaviduriai ar net barzdoti žiedai! Pastebimos ir viendienių madų tendencijos. Ilgą laiką buvusios populiarios dantytos viendienės užleidžia vietą barzdotų ir raštuotų žiedų viendienėmis, kurių kainos už vieną sodmenį gali siekti iki 3000$. Tokias viendienes perka selekcininkai ar kolekcininkai, siekiantys kuo greičiau turėti geidžiamiausias jų veisles. Tačiau, pasak naujų veislių kūrėjo, yra ir daug kitų viendienių, kurios papuoštų bet kurią sodybą ar viešą erdvę.

Susidomėję klausytojai.

E. Misiukevičius išsamiai papasakojo ir skaidrėmis pademonstravo skirtingo augimo veisles, kurių aukštis siekia nuo 20 cm iki 2 metrų, o žydi jos nuo pavasario iki vėlyvo rudens. Skiriasi ir viendienių žiemojimo tipas. Geriausiai Lietuvoje žiemoja dormant / deciduous  (Dor.) tipo viendienės, taip pat daugelis pusiau visžalių (semi-evergreen – Sev.) veislių. Visžalės (evergreen – Ev.) žiemoja kiek prasčiau, tačiau yra nemažai ir atsparių, kurios puikiai peržiemoja, auga ir gausiai žydi. Svarbu pasikonsultuoti su pardavėju ir išsiaiškinti galimas šios veislės savybes. Šiuo metu Lietuvos gėlių selekcininkai yra užregistravę net 287 viendienių veisles. Amerikos viendienių asociacijoje (American Hemerocallis Society – AHS) viendienes yra užregistravę Viktorija ir Kęstutis Vyšniauskai (138 veislės), Edvinas Misiukevičius (92 veislės), Pranciškus Puidokas (39 veislės) ir Vita Kuktienė (18 veislių).

„Be klasifikacijų pagal žiedo formą, spalvą, augalo aukštį ar žiemojimo tipą, viendienės skirstomos pagal ploidiškumą, t. y. pagal chromosomų kiekį. Dauguma viendienių yra diploidinės, tačiau daugiau kaip 70 metų yra kuriamos tetraploidinės viendienės. Nors pagrindiniai skirtumai yra jų ląstelės branduolyje, tačiau pastebima, kad tetraploidinių viendienių lapai yra platesni, žiedynai tvirtesni ir žemesni, o pumpurai ir žiedai stambesni bei labiau dekoratyvūs. Diploidinės viendienės taip pat turi savo pliusų – gausiau žydi, greičiau auga, dažnai būna aukštesnės. Lyginant diploidinių ir tetraploidinių viendienių veisles didelių sausrų metu pastebėta, kad atspariausios sausroms buvo tetraploidinės, o mažiausiai atsparios – diploidinės rūšys. Šie tyrimai papildo selekcininkų kriterijų sąrašą vienu esmingiausių aspektų siekiant sukurti ne tik įspūdingas, bet ir atsparesnes veisles mūsų regionui intensyvėjančių sausrų sąlygomis“, –  kalbėjo mokslininkas.

 
Viendienių žiedais papuoštas maistas.

Jis taip pat paminėjo, kad  viendienės nuo senų laikų Azijoje naudojamos kulinarijoje bei medicinoje. „Viendienių šaknų arbata gali būti vartojama kaip diuretikas, nes pasižymi antimikrobinėmis ir antiparazitinėmis savybėmis. Jos yra efektyvus priešnuodis apsinuodijus arsenu. Viendienės yra valgomos – daugiausia vartojami žiedai ir žiediniai pumpurai, pasižymintys baltymingumu, turintys įvairių mineralų, augalinių riebalų, A ir B vitaminų. Dažniausiai viendienių žiediniai pumpurai yra džiovinami, o šviežiais puošiami patiekalai, iš žiedų daromos salotos. Žiedų skonis dažniausiai primena kopūstus, salotas, žirnelius ar riešutus. Viendienės priskiriamos plėnūninių (Asphodelaceae) šeimai, kuriai priklauso ir vaistinis smidras (Asparagus officinalis), būtent su juo aš sieju didžiausią skonio panašumą,“ – sakė mokslininkas.

Dr. E. Misiukevičius, susidomėjusios LMA darbuotojos.

Klausytojai uždavė klausimų apie šių gėlių auginimo ypatumus ir galėjo įsigyti naujų veislių daigų. 

Parengė dr. Edvinas Misiukevičius ir LMA skyriaus „Mokslininkų rūmai“ vadovė Aldona Daučiūnienė
Virginijos Valuckienės nuotraukos

GALERIJA