Statutas

Suvestinė redakcija nuo 2017-06-14

 PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gegužės 19 d. nutarimu Nr. XI-1397, keitimai ir papildymai – 2017 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. XIII-419 

LIETUVOS MOKSLŲ AKADEMIJOS STATUTAS 

Preambulė

Sekdami Vakarų Europos tradicija, XVIII a. pabaigoje Vilniaus universiteto profesorius M. Počobutas ir keletas kitų universiteto darbuotojų parengė Vilniaus mokslų akademijos įkūrimo programą, kuri, deja, nebuvo įgyvendinta. Mokslų akademijos steigimo idėja buvo iškelta ir tautinio atgimimo laikotarpiu. Ją puoselėjo Lietuvių mokslo draugijos kūrėjai dr. J. Basanavičius, dr. J. Šliūpas ir kiti. Žymiausi nepriklausomos Lietuvos inteligentijos atstovai siekė įsteigti Mokslų akademiją kaip savarankišką mokslinių tyrimų ir mokslo organizavimo centrą, valstybės prestižo simbolį. Dėl įvairių priežasčių šis projektas buvo pradėtas įgyvendinti tik 1939 m., įsteigus A. Smetonos lituanistikos institutą ir pradėjus rengti Lietuvos mokslų akademijos statutą. Mokslų akademija buvo įkurta 1941 m. sausio 16 d. Šiuo metu Lietuvos mokslų akademija yra visateisė pasaulio mokslų akademijų bendrijos, daugelio tarptautinių ir Europos mokslo bei mokslo politiką formuojančių organizacijų narė, atstovaujanti Lietuvos mokslo bendruomenės interesams. 

I. Bendrosios nuostatos 

1. Lietuvos mokslų akademija (toliau – Mokslų akademija) yra žymiausius Lietuvos ir savo veikla su Lietuva susijusius užsienio mokslininkus jungianti valstybės biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra valstybė. Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) yra valstybės, kaip Mokslų akademijos savininkės, teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.

2. Mokslų akademija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos mokslų akademijos statutu (toliau – Statutas) ir kitais teisės aktais.

2¹. Mokslų akademija pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją įgyvendina valstybės mokslo ir studijų politiką ir atlieka ekspertines funkcijas svarstant svarbiausius šalies mokslo ir studijų strateginius klausimus.

3. Mokslų akademijos misija – sutelkus iškilius mokslininkus, inicijuoti veiklas, kurios stiprintų Lietuvos gerovę, prisidėtų prie mokslo, socialinės, kultūrinės ir ekonominės krašto plėtros.

4. Mokslų akademija, įgyvendindama savo misiją, siekia šių svarbiausių strateginių tikslų:

1) nuosekliai skatinti aukštą mokslinių tyrimų ir studijų lygį, ypač daug dėmesio skiriant svarbiausiems Lietuvos mokslo, kultūros, kalbos, ūkio ir socialinės pažangos klausimams, atsižvelgiant į pasaulio mokslo tendencijas;
2) ugdyti visuomenės kritinį mokslinį mąstymą;
3) puoselėti mokslo ir akademinę laisvę, mokslinių tyrimų etiką.

5. Siekdama šių tikslų, Mokslų akademija:
1) inicijuoja arba Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) pavedimu organizuoja ir koordinuoja mokslinius tyrimus;
2) pagal savo kompetenciją konsultuoja Seimą ir Vyriausybę, teikia jiems rekomendacijas ir ekspertinius vertinimus;
3) teisės aktų nustatyta tvarka gali įgyvendinti valstybės kaip juridinių asmenų, reikalingų Mokslų akademijos veiklai užtikrinti, savininkės teises ir pareigas;
4) nustato mokslo žinių sklaidos kryptis ir formas, leidžia mokslo ir mokslo populiarinimo periodinius ir neperiodinius leidinius, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos pavedimu koordinuoja mokslo leidinių ir mokslo bei technologijų sklaidos priemonių (mokslo populiarinimo audiovizualinės medžiagos rengimas ir periodinių leidinių leidyba, nacionalinių mokslo populiarinimo renginių organizavimas, žinių apie mokslą ir technologijas kompetencijų tobulinimas) įgyvendinimą
5) organizuoja mokslinius kongresus, konferencijas, simpoziumus, seminarus, kitus Mokslų akademijos veiklą atitinkančius renginius;
6) sudaro bendradarbiavimo sutartis su užsienio mokslų akademijomis, Lietuvos bei užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei organizacijomis, stoja į tarptautines mokslines organizacijas, skatina savo narių veiklą jose, dalyvauja tarptautinėse, užsienio valstybių ir nacionalinėse programose;
7) skatina jaunųjų mokslininkų ir studentų mokslinę veiklą, konkurso būdu iš valstybės biudžeto, paramos teikėjų lėšų ar kitų teisėtai gautų lėšų skiria dotacijas ir stipendijas moksliniame darbe pasižymėjusiems mokslininkams ir studentams, siunčia mokslininkus stažuotis ir dirbti į užsienio mokslo centrus;
8) steigia ir teikia garbės vardus, premijas ir apdovanojimus už mokslo laimėjimus ir (arba) indėlį į eksperimentinę (socialinę, kultūrinę) plėtrą;
9) bendradarbiauja su pramonės ir verslo įmonėmis bei organizacijomis mokslo ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros klausimais;
10) bendradarbiauja su mokslininkų ir kitų tyrėjų organizacijomis;
11) turi įstatymų, kitų teisės aktų ir Statuto nustatytą savarankiškumą, nustato savo struktūrą, vidaus darbo tvarką, darbuotojų skaičių, jų teises, pareigas ir darbo apmokėjimo sąlygas, pareigybių reikalavimus, konkursų pareigoms eiti organizavimo ir darbuotojų atestavimo tvarką laikydamasi įstatymų ir kitų teisės aktų;
12) saugo savo archyve Mokslų akademijos narių asmens bylas, taip pat Mokslų akademijos įsteigtų juridinių asmenų archyvinius dokumentus ir kitą mokslo istorijai vertingą medžiagą;
13) naudojasi kitomis teisės aktų nustatytomis teisėmis.

6. Oficialus įstaigos pavadinimas – Lietuvos mokslų akademija (anglų kalba – The Lithuanian Academy of Sciences). Mokslų akademija turi savo antspaudą, ženklą, vėliavą, kitą simboliką. Mokslų akademija yra viešasis juridinis asmuo. Mokslų akademijos vieši pranešimai skelbiami Mokslų akademijos interneto svetainėje ir Mokslų akademijos informaciniame leidinyje. Mokslų akademijos buveinės adresas: Gedimino pr. 3, LT-01103 Vilnius, Lietuvos Respublika.

7. Pagrindiniai Mokslų akademijos veiklos finansavimo šaltiniai: valstybės biudžeto asignavimai, Europos Sąjungos struktūrinės paramos programų lėšos, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu reglamentuojamos gautos paramos lėšos, Lietuvos Respublikos bei tarptautinių ir užsienio fondų bei organizacijų skiriamos lėšos, pajamos iš ekspertinės ir ūkinės veiklos bei teikiamų paslaugų, kitos teisėtai gautos lėšos. Šias lėšas Mokslų akademija naudoja Vyriausybės nustatyta tvarka. Mokslų akademijos buhalterinė apskaita organizuojama, finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai sudaromi ir teikiami Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

8. Mokslų akademijai valstybės perduotas ir Mokslų akademijos įgytas turtas priklauso valstybei, o Mokslų akademija šį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Mokslų akademija kiekvienais metais ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo kalendorinių metų pabaigosteikia Seimui, mokslo bendruomenei ir visuomenei savo veiklos ataskaitą, vykdo kitas teisės aktų nustatytas prievoles. 

II. Mokslų akademijos struktūra 

10. Aukščiausias Mokslų akademijos kolegialus savivaldos organas yra Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

11. Mokslų akademijos veiklai tarp Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Mokslų akademijos prezidentas ir Mokslų akademijos prezidiumas (toliau – Prezidiumas).

12. Mokslų akademija turi mokslų skyrius ir administraciją. Mokslų skyrių skaičių ir vidinę struktūrą nustato Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Administracijos struktūrą nustato Prezidiumas.

13. Aukščiausias mokslų skyriaus kolegialus savivaldos organas yra mokslų skyriaus nariųvisuotinis susirinkimas.

14. Mokslų skyriaus veiklai tarp mokslų skyriaus narių visuotinių susirinkimų vadovauja mokslų skyriaus biuras ir mokslų skyriaus pirmininkas.

15. Mokslų akademija įgyvendina valstybės biudžetinės įstaigos Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos savininkės teises ir pareigas.

III. Mokslų akademijos sudėtis 

16. Mokslų akademijos nariai yra akademikai, jie yra tikrieji nariai, nariai emeritai ir užsienio nariai. Kiekvienas Mokslų akademijos narys kartu yra ir kurio nors Mokslų akademijos mokslų skyriaus narys. Mokslų akademijos nariai renkami iki gyvos galvos. Mokslų akademijos tikrieji nariai tampa nariais emeritais, kai jiems sukanka 75 metai.

17. Mokslų akademijos tikraisiais nariais renkami Lietuvos mokslininkai, praturtinę mokslą ir kultūrą didelės reikšmės darbais. Išimtiniais atvejais renkami pripažinti menininkai. Mokslų akademijos nariųvisuotinis susirinkimas Prezidiumo teikimu nustato reikalavimus asmenims, siekiantiems dalyvauti Mokslų akademijos tikrųjų narių rinkimuose.

18. Mokslų akademijos užsienio nariais renkami žymūs užsienio mokslininkai, savo veikla susiję su Lietuvos Respublika.

19. Mokslų akademijos tikrųjų narių skaičius – ne daugiau kaip 120. Narių emeritų ir užsienio narių skaičius neribojamas.

20. Mokslų akademijos tikrųjų narių ir užsienio narių rinkimai vyksta pagal Statutą ir Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo patvirtintą rinkimų reglamentą. 

IV. Mokslų akademijos narių rinkimų tvarka 

21. Mokslų akademijos tikrieji nariai į laisvas vietas renkami Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime. Mokslų akademijos tikrųjų narių laisvas vietas pagal specialybes (mokslų skyrių teikimu) paskirsto Prezidiumas ir tvirtina Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Informacija apie laisvas vietas ir kandidatams keliamus reikalavimus skelbiama Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonėse ir Mokslų akademijos interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki rinkimų. Mokslų akademijos narių rinkimų rengimo datas nustato Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

22. Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai turi teisę per vieną mėnesį nuo laisvų vietų paskelbimo dienos iškelti kandidatus pagal skelbime nurodytas specialybes. Kandidatus iškelti gali taip pat mokslo ir studijų institucijų senatai, mokslo tarybos ir mokslininkų asociacijos. Iškeltų ir įregistruotų kandidatų pavardės skelbiamos Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonėse ir Mokslų akademijos interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki Mokslų akademijos narių rinkimų. Kandidatus į Mokslų akademijos užsienio narius iškelia Prezidiumas, remdamasis atitinkamo mokslų skyriaus teikimu. Mokslų skyriai organizuoja kandidatų, įregistruotų į Mokslų akademijos tikruosius ir užsienio narius, mokslinės veiklos ekspertizę ir viešą aptarimą, kurio išvados pateikiamos renkant kandidatus į tikruosius narius mokslų skyrių narių visuotiniuose susirinkimuose ir renkant Mokslų akademijos tikruosius narius ir užsienio narius Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime.

23. Mokslų akademijos tikruosius narius iš mokslų skyriuose išrinktų kandidatų, o užsienio narius – iš Prezidiumo iškeltų kandidatų renka Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Sprendžiamojo balso teisę turi Mokslų akademijos tikrieji nariai.

24. Mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę renkant kandidatus į Mokslų akademijos tikruosius narius turi to mokslų skyriaus tikrieji nariai. Svarstant kandidatus, pasiūlytus rinkti Mokslų akademijos tikraisiais nariais, atsižvelgiama į Mokslų akademijos mokslų skyriaus sekcijos rekomendacijas dėl iškelto kandidato.

25. Mokslų akademijos tikrieji nariai ir užsienio nariai renkami Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime, o mokslų skyrių narių visuotiniuose susirinkimuose – kandidatai į tikruosius narius. Rinkimai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Mokslų akademijos ar atitinkamo mokslo skyriaus tikrųjų narių. Į rinkėjų sąrašus įrašomi visi sprendžiamojo balso teisę turintys Mokslų akademijos (atitinkamo mokslų skyriaus) nariai. Balsuoja tik Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime arba mokslų skyrių narių visuotiniame susirinkime dalyvaujantys rinkėjai. Renkama slaptu balsavimu.

26. Mokslų akademijos narių visuotiniamesusirinkime išrinktais laikomi asmenys, gavę daugiausia balsų, bet ne mažiau kaip 2/3 balsavime dalyvaujančių ir daugiau kaip 1/2 į rinkėjų sąrašą įtrauktų rinkėjų balsų. Mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime išrinktais kandidatais į tikruosius narius laikomi asmenys, gavę daugiausia balsų, sudarančių daugiau kaip 1/2 į rinkėjų sąrašą įtrauktų rinkėjų balsų. Balsų skaičiavimo komisijų protokolai tvirtinami Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime arba mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime atviru balsavimu paprasta balsų dauguma. Jeigu iškelti kandidatai nesurenka reikiamo balsų skaičiaus, dar kartą skelbiamos laisvos vietos ir Mokslų akademijos narių rinkimai organizuojami ta pačia šiame statute nustatyta tvarka. 

V. Mokslų akademijos narių teisės ir pareigos 

27. Mokslų akademijos nariai savo veikla siekia įgyvendinti Mokslų akademijos tikslus.

28. Mokslų akademijos nariai turi teisę pateikti svarstyti mokslo ir mokslo organizavimo klausimus Mokslų akademijos narių visuotiniam susirinkimui, Prezidiumui, mokslų skyriui arba mokslų skyriaus biurui, taip pat skelbti savo ar kitų autorių mokslinius straipsnius Mokslų akademijos leidiniuose, gauti informaciją apie Mokslų akademijos veiklą.

29. Mokslų akademijos narys gali būti kelių mokslų skyrių nariu, jeigu šie mokslų skyriai sutinka. Mokslų akademijos nariai, priklausantys dviem ar daugiau mokslų skyrių, per Mokslų akademijos narių rinkimus sprendžiamojo balso teisę turi tik viename mokslų skyriuje.

30. Mokslų akademijos užsienio nariai gali dalyvauti mokslinėje, ekspertinėje ir organizacinėje Mokslų akademijos veikloje. Jie turi teisę gauti informaciją apie Mokslų akademijos veiklą, skelbti savo mokslinius darbus ir kitokią informaciją Mokslų akademijos leidiniuose.

31. Su Mokslų akademijos nariais gali būti sudaromos darbo sutartys tam tikrų darbų atlikimo laikotarpiui, išskyrus Mokslų akademijos prezidentą, viceprezidentą (viceprezidentus), vyriausiąjį mokslinį sekretorių ir mokslų skyrių pirmininkus, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis iki kadencijos pabaigos. Mokslų akademijos nariams iš Mokslų akademijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, kitų teisėtai įgytų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka gali būti atlyginama už projektinę veiklą, parengtas studijas, pranešimus, ekspertizes bei kitą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbą. Mokslų akademijos nariams emeritams ir darbo santykių neturintiems vyresniems kaip 65 metų Mokslų akademijos tikriesiems nariamsiš Mokslų akademijos biudžeto gali būti mokamos mėnesinės išmokos Vyriausybės nutarimų ir kitų įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

32. Mokslų akademijos narys privalo vykdyti Mokslų akademijos nutarimus, organizuoti ir atlikti atitinkamos mokslo srities darbų ir projektų ekspertizes, teikti siūlymus dėl mokslinės ir organizacinės mokslo veiklos gerinimo, taip pat ūkio ir visuomenės, aplinkos apsaugos, sveikatos apsaugos, mokslo, studijų ir kultūros plėtojimo klausimais.

33. Mokslų akademijos tikrieji nariai kiekvienais metais iki gruodžio 31 dienos pateikia savo veiklos ataskaitas, kurios svarstomos atitinkamuose mokslų skyriuose. 

VI. Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas 

34. Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai, išskyrus šio statuto 23 ir 24 punktuose nustatytus atvejus.

35. Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas:

1) svarsto švietimo, kultūros, mokslo, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) ir ekonominės plėtros Lietuvos Respublikoje klausimus ir teikia siūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms valdžios institucijoms;
2) nustato bendras Mokslų akademijos ir jos mokslų skyrių veiklos kryptis;
3) sprendžia svarbiausius Mokslų akademijos organizacinius klausimus;
4) tvirtina Mokslų akademijos narių laisvas vietas;
5) tvirtina Mokslų akademijos veiklos ataskaitas;
6) svarsto Mokslų akademijos mokslų skyrių ir įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Mokslų akademija, pranešimus;
7) išklauso Mokslų akademijos narių, kitų žymių Lietuvos ir užsienio mokslininkų probleminius pranešimus;
8) aptaria mokslinių tyrimų rezultatų įgyvendinimo būdus;
9) numato bendradarbiavimo su užsienio mokslų akademijomis ir mokslo centrais kryptis ir formas;
10) nagrinėja mokslo ir studijų organizavimo klausimus;
11) nustato Mokslų akademijos leidybos darbo gaires;
12) tvirtina Mokslų akademijos prezidento teikiamą Mokslų akademijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, jos vykdymo ataskaitą, nustato atlyginimą Mokslų akademijos prezidentui;
13) steigia premijas, teikia garbės vardus ir apdovanojimus mokslininkams ir studentams už žymius mokslo laimėjimus ir sėkmingą dalyvavimą atliekant mokslinius tyrimus;
14) nustato dotacijų ir stipendijų skyrimo mokslininkams ir studentams, pasižymėjusiems atliekant mokslinį darbą, tvarką, mokslininkų stažuočių užsienio mokslo ir studijų institucijose organizavimo pagrindus.

36. Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijos šaukiamos ne rečiau kaip du kartus per metus. Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Mokslų akademijos tikrųjų narių. Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime, išskyrus šio statuto 25, 26, 40, 42 ir 59 punktuose nustatytus atvejus, sprendimai priimami paprasta susirinkimo dalyvių, turinčių sprendžiamojo balso teisę, balsų dauguma atviru balsavimu.

VII. Mokslų akademijos valdymas

37. Mokslų akademijos prezidiumą sudaro Mokslų akademijos prezidentas, viceprezidentas (viceprezidentai), vyriausiasis mokslinis sekretorius, mokslų skyrių pirmininkai ir kiti Prezidiumo nariai. Prezidiumo narių skaičių nustato Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas.

38. Mokslų akademijos prezidentas, viceprezidentas (viceprezidentai), vyriausiasis mokslinis sekretorius, mokslų skyrių pirmininkai ir kiti Prezidiumo nariai renkami iš Mokslų akademijos tikrųjų narių. Prezidento ir viceprezidento (viceprezidentų), vyriausiojo mokslinio sekretoriaus pareigos nesuderinamos su jokiomis kitomis administracinėmis pareigomis valstybės institucijose, taip pat su darbu verslo ir kitose privačiose įstaigose ar įmonėse. Mokslų akademijos prezidentas, viceprezidentas (viceprezidentai) ir vyriausiasis mokslinis sekretorius negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus atlyginimą už darbą Mokslų akademijoje, mokslinę, pedagoginę ir kūrybinę veiklą.

39. Mokslų akademijos prezidentu, viceprezidentu, vyriausiuoju moksliniu sekretoriumi, mokslų skyriaus pirmininku tas pats asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

40. Mokslų akademijos prezidentą, viceprezidentą (viceprezidentus), vyriausiąjį mokslinį sekretorių ir kitus Prezidiumo narius, išskyrus mokslų skyrių pirmininkus, siūlo ir renka Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime. Mokslų skyriaus pirmininką renka tam mokslų skyriui priklausantys tikrieji nariai ir nariai emeritai ir tvirtina Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas. Renkama (tvirtinama) slaptu balsavimu. Išrinktais (patvirtintais) laikomi asmenys, gavę daugiau kaip 1/2 rinkėjų sąraše esančių rinkėjų balsų. Mokslų akademijos prezidento rinkimai organizuojami ne vėliau kaip likus 3 mėnesiams iki Mokslų akademijos prezidento kadencijos pabaigos.

41. Išrinkus (patvirtinus) visus Prezidiumo narius, Prezidiumo sudėtis Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu tvirtinama 4 metams.

42. Mokslų akademijos narių visuotinis susirinkimas už šio statuto nuostatų nevykdymą gali atleisti Prezidiumo narį nepasibaigus jo kadencijai. Nutarimas atleisti Prezidiumo narį nepasibaigus jo kadencijai priimamas slaptu balsavimu Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime. Už tokį atleidimą turi balsuoti daugiau kaip 2/3 visų Mokslų akademijos tikrųjų narių ir narių emeritų. Naujas Prezidiumo narys vietoj atleisto Prezidiumo nario, taip pat vietoj atsistatydinusio Prezidiumo nario renkamas pagal Statutą likusiam kadencijos laikotarpiui.

43. Mokslų akademijos prezidentas yra vienasmenis Mokslų akademijos valdymo organas. Mokslų akademijos prezidentas:

1) organizuoja Mokslų akademijos darbą, kad būtų įgyvendinami Mokslų akademijos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, vadovauja Prezidiumo veiklai;
2) pirmininkauja Mokslų akademijos narių visuotiniams susirinkimams ir Prezidiumo posėdžiams;
3) užtikrina racionalų ir taupų lėšų bei turto naudojimą, veiksmingos Mokslų akademijos vidaus kontrolės sistemos sukūrimą, jos veikimą ir tobulinimą;
4) kontroliuoja Mokslų akademijos padalinių darbą;
5) atstovauja Mokslų akademijai;
6) priima ir atleidžia Mokslų akademijos darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria asmenis į šias pareigas ir atleidžia iš jų;
7) Prezidiumui pritarus, tvirtina Mokslų akademijos administracijos struktūrą ir pareigybių sąrašą;
8) užtikrina, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir šio statuto nuostatų;
9) garantuoja, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą teikiami ataskaitų rinkiniai ir statistinės ataskaitos būtų teisingi;
10) atsiskaito už savo veiklą Mokslų akademijos narių visuotiniame susirinkime;
11) pasirašo Mokslų akademijos vardu teisės aktus, dokumentus, sutartis ir atlieka kitas vienasmenio valdymo organo funkcijas.

44. Prezidiumo nutarimai svarstomais klausimais priimami paprasta balsų dauguma Prezidiumo narių susirinkime dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 jo narių.

45. Prezidiumas:

1) vykdo Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nutarimus ir tarp Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo sesijų vadovauja Mokslų akademijos veiklai, remdamasis Statute nurodytais Mokslų akademijos tikslais ir uždaviniais;
2) tvirtina Mokslų akademijos prezidento teikiamą Mokslų akademijos strateginį veiklos planą;
3) inicijuoja Mokslų akademijos narių visuotinius susirinkimus ir rengia jų darbotvarkes;
4) skelbia konkursus dotacijoms ir stipendijoms, skiriamoms atliekant mokslinį darbą pasižymėjusiems mokslininkams ir studentams, gauti, tvirtina šiems tikslams sudarytų atrankos komisijų siūlymus dėl atrinktų kandidatų;
5) skelbia konkursus mokslininkų stažuotėms užsienio mokslo ir studijų institucijose bei tvirtina mokslų skyrių siūlymus dėl atrinktų kandidatų;
6) skelbia konkursus Mokslų akademijos premijoms ir apdovanojimams gauti;
7) rengia mokslininkų forumus, konferencijas, simpoziumus, pasitarimus, paskaitas;
8) plėtoja mokslinę informacinę ir leidybos veiklą;
9) palaiko mokslinius ryšius su užsienio mokslų akademijomis ir mokslo centrais;
10) koordinuoja mokslų skyrių biurų veiklą;
11) steigia Mokslų akademijos veiklai užtikrinti reikalingus padalinius;
12) nustato Mokslų akademijos lėšų (taip pat lėšų, skirtų Prezidiumo narių, išskyrus Mokslų akademijos prezidentą, ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui) ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką, svarsto ir tvirtina svarbiausius su tuo susijusius sprendimus.

VIII. Mokslų skyriai

46. Mokslų skyriai jungia artimų mokslo krypčių mokslininkus. Jie rūpinasi tų mokslo krypčių tyrimų plėtotės ir kokybės problemomis, nagrinėja mokslinio potencialo ugdymo klausimus, inicijuoja ir organizuoja kompleksinius tyrimus ir ekspertizes, įvertina atliekamus ir baigtus mokslinius darbus, rengia rekomendacijas, kaip juos taikyti ūkio ir kultūros reikmėms, organizuoja mokslinius forumus, simpoziumus, pasitarimus ir paskaitas, svarsto mokslų skyrių narių veiklos ataskaitas. Mokslų skyriuose pagal mokslo kryptis ir problemas sudaromos sekcijos, komisijos. Dalyvauti mokslų skyrių, sekcijų, komisijų darbe gali būti kviečiami ir kiti Lietuvos mokslininkai ir specialistai.

47. Aukščiausiasis Mokslų akademijos mokslų skyriaus kolegialus savivaldos organas yra to mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas. Jis šaukiamas ne rečiau kaip 4 kartus per metus. Mokslų skyriaus narių visuotinis susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 jo tikrųjų narių. Mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi to mokslų skyriaus Mokslų akademijos tikrieji nariai ir nariai emeritai. Mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime, išskyrus kandidatų į Mokslų akademijos tikruosius narius rinkiminį susirinkimą, klausimai sprendžiami paprasta susirinkimo dalyvių, turinčių sprendžiamojo balso teisę, balsų dauguma.

48. Mokslų skyrių veiklai tarp mokslų skyrių narių visuotinių susirinkimų vadovauja mokslų skyrių biurai ir mokslų skyrių pirmininkai.

49. Mokslų skyriaus pirmininkas renkamas šio statuto nustatyta tvarka. Mokslų skyriaus biuro nariai renkami mokslų skyriaus narių susirinkime iš mokslų skyriaus narių 4 metams. Mokslų skyriaus pirmininkas ir mokslų skyriaus biuro nariai laikomi išrinktais, jeigu jie gauna daugiau kaip 1/2 mokslų skyriaus tikrųjų narių ir narių emeritų balsų.

50. Kandidatai į Mokslų akademijos tikruosius narius iš kandidatų, iškeltų ir įregistruotų vadovaujantis šio statuto 22 punktu, renkami mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime.

51. Mokslų skyrių sekcijos, komisijos gali būti sudaromos iš atitinkamų mokslų skyrių narių ir kitų mokslininkų ir žymių tos srities specialistų. Mokslų skyrių sekcijų ir komisijų struktūra tvirtinama mokslų skyriaus narių visuotiniame susirinkime. 

IX. Mokslų akademijos ryšiai su
Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis 

52. Lietuvos mokslo ir studijų institucijų atstovai kviečiami dalyvauti Mokslų akademijoje sprendžiant svarbiausius mokslo ir mokslo organizavimo klausimus.

53. Mokslų akademija siekia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų veiklos integracijos ir glaudaus bendradarbiavimo sprendžiant svarbiausias problemas, plėtojant prioritetines mokslo kryptis, organizuojant ir atliekant kompleksinius tyrimus ir ekspertizes mokslo, kultūros ir ūkio ugdymo strategijos klausimais.

54. Mokslų akademija, sudarydama bendradarbiavimo sutartis su užsienio mokslų akademijomis ir mokslo centrais, atsižvelgia į Lietuvos mokslo ir studijų sistemos plėtojimo poreikius ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų interesus.

55. Mokslų akademija skatina savo narius glaudžiai bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis ir prisidėti prie specialistų rengimo.

56. Žymūs šalies mokslo, studijų ir kultūros sričių specialistai, aktyviai talkinantys Mokslų akademijai įgyvendinant jos misiją, gali būti skatinami šiame statute nustatytais būdais. Šiems asmenims iš Mokslų akademijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, kitų teisėtai įgytų lėšų gali būti atlyginama už parengtas studijas, pranešimus, ekspertizes ir kitą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbą kaip už autorinį darbą. 

X. Mokslų akademijos santykiai su
Lietuvos Respublikos valdžios institucijomis 

57. Mokslų akademija, įgyvendindama savo misiją bei strateginius tikslus ir naudodamasi savo narių kompetencija, teikia konsultacijas, ekspertinius vertinimus ir rekomendacijas Seimui, Vyriausybei ir kitoms valdžios institucijoms. Mokslų akademijos mokslų skyriai bendradarbiauja su atitinkamomis ministerijomis ir kitomis valstybės institucijomis.

58. Mokslų akademija savo iniciatyva ar gavusi Seimo arba Vyriausybės pavedimą teikia siūlymus atitinkamoms valstybės ir kitoms suinteresuotoms institucijoms bei organizacijoms dėl Lietuvos ekonominės, mokslinės, technologinės, socialinės ir kultūrinės raidos. 

XI. Statuto priėmimas, keitimas, tvirtinimas ir įsigaliojimas

59. Šis statutas priimamas ir jo pakeitimai daromi Mokslų akademijos narių visuotinio susirinkimo nutarimu, jeigu už jį balsuoja ne mažiau kaip 2/3 susirinkimo dalyvių, turinčių sprendžiamojo balso teisę. Statutą ir jo pakeitimus tvirtina Seimas.

_________________

 Atsisiųsti PDF