Skyriaus nariai vykdo, analizuoja technologijos mokslo šakų tyrimų tematiką ir rezultatus, atlieka ekspertinį darbą vertinant mokslinius tyrimus, projektus, studijas, inovacijas, konkursinius mokslo darbus, paraiškas pagal Vyriausybės, ministerijų ir kitų institucijų pavedimus bei užsakymus, teikia konsultacijas, siūlymus, dalyvauja rengiant aukštųjų technologijų plėtros programas, projektus, plėtojant mokslo, studijų ir verslo institucijų bendradarbiavimą, skatinant jaunųjų mokslininkų mokslinę veiklą.
Elektronikos ir informatikos mokslų sekcijos nariai sprendžia lietuvių šnekos žodžių ir frazių atpažinimo teoriją ir praktiką (A. L. Telksnys), globaliojo ir diskretinio optimizavimo ir duomenų analizės problemas (G. Dzemyda, A. Žilinskas); sistemų ir procesų modeliavimą, identifikavimą, valdymą (V. Kaminskas); bioelektroninių sistemų kompiuterinį modeliavimą, optimizavimą ir tyrimą (R. Baronas); projektavimo automatizavimą (G. Žintelis); aplinkosaugos technologijas (J. K. Staniškis).
Energetikos mokslų sekcijos narių, ir kolegų pagrindinis dėmesys skiriamas atsinaujinančių energetikos šaltinių spartėjančio naudojimo pasaulyje ir Lietuvoje plėtrai (J. Vilemas); Šilumos ir masės mainų skaitiniams tyrimams energetikoje ir termoinžinierijoje, molekulinės dinamikos metodams, šilumos ir masės mainams nanomastelyje (A. Džiugys); energetinio saugumo sprendimų paieškai (J. Augutis, A. Kaliatka).
Mechanikos mokslų sekcijoje K. Ragulskio suburtos precizinės vibromechanikos ir vibrotechnikos, robotizacijos mokslinės mokyklos nariai sukūrė ir savas mokslo kryptis: mechatroniką (R. P. Bansevičius), mikroelektromechanių sistemų technologijas (V. Ostaševičius); naujus funkcinius ir technologinius mechanizmus gynybos pramonei (A. Fedaravičius), dinaminių sistemų skaitmeninę analizę (M. K. Ragulskis); tiriama mechaninių, hidraulinių ir pneumatinių sistemų, mašinų, rotorinių sistemų ir transmisijų dinamika (M. Bogdevičius).
Medžiagų inžinerijos mokslų sekcijos nariai plėtoja ultragarsinės diagnostikos metodus ir jų taikymą (R. J. Kažys, L. Mažeika); vykdo polimerų sintezę ir tyrimus (J. V. Gražulevičius); tobulina vakuumines ir plazmines technologijas (S. Tamulevičius); kuria naujos struktūros organinus elektroaktyvius darinius daugiasluoksniams šviesos diodams (S. Grigalevičius), tiria metalų suvirinimo procesus ir medžiagų aukštatemperatūrinį struktūrinį senėjimą (A. V. Valiulis); kuria instrumentinės analizės metodus ir taiko juos molekulinei biologinių objektų analizei (A. S. Maruška).
Statybos inžinerijos mokslo srities tyrimai: inžinerinės konstrukcijos, jų elementai ir medžiagos (R. Kačianauskas); statybos sprendimų paramos sistemos (E. K. Zavadskas, A. Kaklauskas); gelžbetoninių konstrukcijų mechanika (G. Kaklauskas); kalcio hidrosilikatų sintezė ir savybės (R. Šiaučiūnas).
Skyriaus nariai pelnė tarptautinį pripažinimą – yra kitų šalių mokslų akademijų užsienio nariai, universitetų garbės daktarai, tarptautinių mokslo organizacijų, žurnalų, komitetų, federacijų nariai, tarptautinių programų projektų kvalifikuoti vertinimo ekspertai.
