Trumpos žinios
2024-02-08
Akad. Aurelija Žvirblienė praneša:
Lietuvos mokslų akademija (LMA) kartu su Lietuvos mokslo taryba (LMT) 2024 m. vasario 8 d. surengė konferenciją „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“, kurioje buvo pristatyti įvairiose Lietuvos mokslo institucijose vykdyti moksliniai projektai COVID-19 tematika.
Neseniai pasibaigusi COVID-19 pandemija daugelyje šalių sukėlė sveikatos apsaugos sistemos krizę, turėjo didžiulį poveikį ekonomikai ir finansų sektoriui. Kita vertus, pandemija suteikė vertingų pamokų, kurios gali būti labai svarbios įveikiant panašaus masto grėsmes. Pandemijos sukeltus iššūkius analizavo ne tik šalių vyriausybės, tarptautinės organizacijos, bet ir mokslininkai, kurių įžvalgos gali prisidėti prie globalių krizių suvaldymo ateityje. LMT, skatindama mokslininkus suvienyti pastangas ir ieškoti inovatyvių sprendimų, 2020–2022 metais konkurso būdu finansavo daugiau nei 70 mokslinių projektų, skirtų COVID-19 pandemijai suvaldyti ir jos padariniams įveikti. Projektų rezultatai apžvelgti LMT ir LMA parengtame leidinyje
Konferencijos organizacinis komitetas (akad. Aurelija Žvirblienė, akad. Limas Kupčinskas, akad. Vilmantė Borutaitė, dr. Jadvyga Olechnovičienė) atrinko 10 LMT finansuotų projektų iš socialinių mokslų, biomedicinos, technologijų sričių ir pakvietė jų vadovus pristatyti šių tyrimų rezultatus konferencijoje.
Konferencijos organizatoriai pateikė aptarti ir derinti rezoliucijos projektą. Jame apibendrinamos mokslininkų įžvalgos ir teikiamos rekomendacijos sprendimų priėmėjams.
Lietuvos mokslų akademijos ir Lietuvos mokslo tarybos organizuotos konferencijos „COVID-19 pandemijos pamokos: moksliniai ir praktiniai aspektai“ REZOLIUCIJA
Plačiau apie konferenciją skaitykite čia:
https://www.lma.lt/news/2200/253/Mokslininkai-aptare-COVID-19-pandemijos-pamokas
2022-09-02
Akad. Aurelija Žvirblienė praneša:
Europos vaistų agentūra (EVA) jau užregistravo informacinės RNR (iRNR) pagrindu sukurtas vakcinas, adaptuotas SARS-CoV-2 Omikron atmainai. Comirnaty (Pfizer/BioNTech) ir Spikevax (Moderna) vakcinos yra dvivalentės, jų sudėtyje yra iRNR sekos, koduojančios Omicron BA.1 potipio ir pradinio SARS-CoV-2 varianto S (smaigo) baltymo sekas. Šios vakcinos skirtos revakcinacijai, t.y., anksčiau paskiepytų asmenų pakartotiniam skiepijimui.
Plačiau skaitykite čia:
https://www.ema.europa.eu/en/news/first-adapted-covid-19-booster-vaccines-recommended-approval-eu
2022-09-01
Akad. Aurelija Žvirblienė praneša:
Europos imunologų draugijos (European Federation of Immunological Societies, EFIS) Vakcinacijos darbo grupė parengė dokumentą, kuriame apibendrino skirtingose Europos šalyse taikytas COVID-19 vakcinacijos strategijas ir pandemijos metu išmoktas pamokas. Šioje ataskaitoje, kurioje aprašyta ir Lietuvos patirtis, pabrėžiama mokslinio požiūrio svarba priimant sprendimus dėl vakcinacijos ir kitų pandemijos valdymo priemonių.
Visą dokumentą galite rasti čia:
https://www.efis.org/cms/upload/downloads/EFIS-Vacc-TF/EFIS_Vaccine-TF_Lessons-Learned-report.pdf
2022-04-16
Doc. Tomas Kačergius praneša:
Spartus COVID-19 plitimas visuomenėje yra nulemtas SARS-CoV-2 viruso gebėjimu veiksmingai patekti ir užkrėsti žmogaus kvėpavimo takų epitelines ląsteles. Žurnalas Nature Reviews Molecular Cell Biology pateikia apžvalginį straipsnį, kuriame yra apibendrinta naujausia informacija apie daugiapakopį SARS-CoV-2 pateikimo į ląsteles procesą, įskaitant S (smaigo) baltymo sintezę bei jo struktūrą, konformacinius pokyčius, reikalingus S baltymo sąveikai su angiotenziną konvertuojančio fermento 2 (ACE2) receptoriumi, proteolitinį S baltymo aktyvinimą, endocitozę ir susiliejimą su ląstelės membrana. Šiame straipsnyje taip pat yra apžvelgta S baltymo evoliucinė raida ir mutacijų sukelti pasikeitimai, nulėmę geresnį prisitaikymą prie žmogaus ląstelių ACE2 receptorių, bei esamų vakcinų panaudojimo aspektai ir terapinės strategijos, nukreiptos į SARS-CoV-2 patekimo mechanizmus.
2022-04-07
Akad. Aurelija Žvirblienė praneša:
Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras (ECDC) paskelbė rekomendacijas dėl COVID-19 vakcinų 4-tosios (antrosios sustiprinančiosios) dozės. Dokumente teigiama, kad šiuo metu nepakanka mokslinių įrodymų, kad skiepijimas 4-tąja vakcinos doze būtų tikslingas visai populiacijai, tačiau šalys gali priimti sprendimus atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ar kitas aplinkybes. EMA/ECDC pozicija remiasi duomenimis iš Izraelio, kur 4-toji dozė buvo rekomenduojama visiems suaugusiems šalies gyventojams.
Visą dokumentą galite rasti čia
https://www.ema.europa.eu/en/news/ecdc-ema-issue-advice-fourth-doses-mrna-covid-19-vaccines
2020-07-22
Prof. Vytautas Usonis praneša:
JAV Maisto ir vaistų agentūra (FDA) patvirtino grupinio testavimo metodiką, kurios esmė – iki 4 ėminių sudedama į vieną ir tiriama kaip vienas. Jei tokio grupinio testo rezultatas neigiamas (viruso struktūrų neidentifikuojama), traktuojama, kad visi 4 testai neigiami. Jei gaunamas teigiamas grupinio testo teigiama, kad grupinis testavimas gali žymiai taupyti resursus, neprarandant jautrumo ir specifiškumo. Daugiau skaitykite čia.
2020-07-22
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Liepos 20 dieną the Lancet žurnalas atspausdino dviejų tyrėjų grupų, kuriančių vakcinas prieš COVID-19 atliktų tyrimų rezultatus ir šiai vakcinai skirtą komentarą.
Oksfordo tyrėjų grupė skelbia 1-2 fazės tyrimo, į kurį buvo įtraukta apie 1100 savanorių rezultatus. Šios grupės tiriama vakcina, įskiepijus vieną dozę, po 28 dienų sužadino antikūnų prieš SARS-CoV-2 virusą piką. Antikūnai išsilaikė ir po 56 dienų. Šie antikūnai pasižymėjo virusą neutralizuojančiomis savybėmis. Tiriamosios vakcinos sukeliami nepageidaujami povakcininiai reiškiniai buvo kiek dažnesni, nei paliginamoje grupėje, tačiau jie buvo sumažinti, profilaktiškai skiriant paracetamolį.
Kinijos tyrėjų grupė skelbia 2 fazės tyrimo, į kurį buvo įtraukta apie 500 savanorių rezultatus. Veveik visi paskiepytieji įgijo antikūnų, tiriant 28 dieną po skiepo. Antikūnai pasižymėjo virusą neutralizuojančiomis savybėmis. Dažniausi povakcininiai reiškiniai – nuovargis, karščiavimas, galvos skausmai.
2020-06-05
Prof. Vytautas Usonis praneša:
The Lancet žurnalas atšaukia straipsnį, kurio išvadoje buvo teigiama, kad gydymas hidrochlorochinu (hydroxychloroquine) su makrolidais, ar be jų didina širdies aritmijų dažnį ir su tuo susijusį mirštamumą. Straipsnio autoriai teigia: „...nebegalime garantuoti, kad pirminiai duomenų šaltiniai yra teisingi. Dėl šios apgailėtinos raidos autoriai prašo tą straipsnį atšaukti.“ Atšaukti analogiški straipsniai ir NEJM žurnale. PSO 2020-06-03 Generalinio direktoriaus pranešime teigiama, kad nėra pagrindo koreguoti Solidarity tyrimo protokolą ir šis tyrimas gali būti tęsiamas visa apimtimi, toliau kontroliuojant visų tyrime naudojamų medikamentų saugumą.
2020-06-05
Prof. Vytautas Usonis praneša:
JAMA žurnalas skelbia apie Kinijoje atliktį klinikinį tyrimą, kuriuo buvo vertinamas rekonvalescentų kraujo plazmos veiksmingumas, gydant sunkiai sergančius COVID-19. Į atvirą, daugiacentrį (7 centrai Wuhan, Kinija), randomizuotą tyrimą įtraukti 103 sergantieji sunkia ar gyvybei grėsminga COVID-19 forma. Tyrimo rezultatai gana prieštaringi, tačiau galutinė išvada – vertinant po 28 dienų nenustatyta, kad rekonvalescentų kraujo plazma, papildanti standartinį gydymą, turėtų teigiamo poveikio ligos eigai ir baigčiai. Labai sumažėjus pacientų skaičiui Wuhan ligoninėse, tyrimas nutrauktas, nepasiekus planuoto 200 pacientų skaičiaus, todėl kai kurios išvados yra statistiškai nepatikimos. Redakciniame straipsnyje (skaityti čia) komentuojami straipsnio duomenys, apžvelgiama COVID-19 gydymo rekonvalescentų kraujo plazma patirtis.
2020-05-26
Doc.Sigita Burokienė praneša:
Daug vilčių teikęs antimaliarinis vaistas hidoksichlorochinas nepateisino lūkesčių.
Naujausias didelės apimties multicentrinis mokslinis tyrimas parodė, kad gydymas 4-aminochinolino priešmaliariniais vaistais chlorochinu ir hidroksichlorochinu kartu su makrolidais, ar be jų, neturėtų būti skiriami pacientų, sergančių COVID-19 gydymui nes yra nepakankamai efektyvūs ir nesaugūs. Šių vaistų vartojimas didina mirčių riziką nes gali sukelti skilvelių aritmijas - pailgėja QT intervalas, pasireiškia torsades de pointes.
Tyrime dalyvavo 96 032 pacientai, kuriems laboratoriškai patvirtinta COVID-19. Pacientai buvo gydomi 671 ligoninėje, šešiuose pasaulio žemynuose. Tyrimui vadovavo JAV mokslininkas prof. M. Mehra.
PSO saugumo sumetimais stabdo tarptautinį hidroksichlorochino tyrimą Solidarity dėl saugumo sumetimų.
Daugiau skaitykite čia.
2020-05-26
Prof. Vytautas Usonis praneša:
The Lancet žurnalas skelbia apie atlikto Kinijoje sukurtos (Beijing Institute of Biotechnology and CanSino Biologics) vakcinos prieš SARS-CoV-2 virusinę infekciją I fazės klinikinį tyrimą. Tirta – 5 tipo adenoviruso vektoriaus vakcina su SARS-CoV-2 viruso spyglio ekspresija (replication defective Ad5 vectored vaccine expressing the spike glycoprotein of SARS-CoV-2). Į tyrimą įtraukta 108 suaugę 18-60 metų amžiaus savanoriai. Nustatytas priimtinas vakcinos reaktogeniškumas bei geras imunogeniškumas.
Daugiau skaitykite čia.
2020-05-21
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Vaikams SARS-CoV-2 virusinė infekcija registruojama žymiai rečiau, nei suaugusiems, o COVID-19 vaikai dažniausiai, serga žymiai lengviau, lyginant su suaugusiais. Iki šiol nėra paaiškinimo, kodėl taip yra. Keliamos įvairios hipotezės. Viena jų – mažesnė ACE2 (angiotensin-converting enzyme 2 - ACE2) receptoriaus ekspresija jaunų žmonių ir vaikų nosiaryklės epitelyje. Plačiau skaitykite čia.
2020-05-19
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Viena iš vakcinas prieš SARS-CoV-2 virusą kuriančių biotechnologijos kompanijų Moderna (JAV) 2020-05-18 paskelbė kuriamos mRNA-1273 vakcinos tarpinius I fazės klinikinio tyrimo duomenis. Viso į tyrimą įtraukti 45 savanoriai, kuriems buvo įskiepyta 25µg, 100µg arba 250µg tiriamos vakcinos, 2 dozių skiepijimo schema. Vakcina buvo gerai toleruojama. Po 15 dienų nuo pirmosios dozės įskiepijimo visų dalyvių kraujo serume nustatyti antikūnai (įvyko serokonversija), o po 43 dienų (po dviejų savaičių po antrosios dozės įskiepijimo, visų 25µg, 100µg kohortų tyrimo dalyvių kraujyje nustatyti antikūnai, kurių lygiai buvo analogiški ar viršijantys sveikstančiųjų nuo COVID-19 serume nustatomus lygius. Skiepų (mRNA-1273) sužadinti antikūnai eksperimente su pelėmis apsaugojo plaučius nuo SARS-CoV-2 viruso dauginimosi. Klinikiniai tyrimai tęsiami, tikimasi nuo liepos mėnesio pradėti III fazės klinikinius tyrimus. Daugiau skaitykite čia.
2020-05-08
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Prestižinis JAV žurnalas NEJM skelbia stambiame Niujorko medicinos centre atlikto hidrochlorochino (hydroxychloroquine) stebėjimo tyrimo duomenis. Buvo analizuojama asociacija tarp gydymo hidrochlorochinu ir intubavimo ar mirties dažniu. Į analizę įtraukti 1376 dalyviai, kurių 811 skirtas hidrochlorochinas vidutiniškai stebėti 22,5 dienas. Hidrochlorochinas skirtas po 600mg du kartus per dieną pirmą gydymo dieną, vėliau – po 400 mg per dieną, vidutiniškai 5 dienas. Tyrimo išvada - gydymas hidrochlorochinu nebuvo veiksmingas, mažinant sergančiųjų COVID-19 intubavimo ar mirties dažnį. Autoriai pabrėžia, kad tikslesniam vertinimui būtini randomizuoti klinikiniai tyrimai.
2020-05-06
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Brazilijos tyrėjai dėl didelio mirštamumo sustabdė pacientų įtraukimą į klinikinį tyrimą, kuriuo buvo vertinamas COVID-19 gydymas didelėmis dozėmis chloroquine (600 mg 2 kartus per dieną, 10 dienų, viso 12 gramų gydymo kursui), kartu skiriant ceftriaxone ir azythromycin. Primintina, kad Lietuvoje gydymas tokiomis diselėmis chloroquine dozėmis netaikomas.
2020-05-06
Prof. A.Žvirblienė praneša:
Olandijos mokslininkai sukūrė neutralizuojantį monokloninį antikūną prieš SARS-CoV-2, kurio aktyvumas buvo patvirtintas in vitro. Šis mokslinis straipsnis buvo paskelbtas žurnale Nature Communications. Antikūnas buvo sukurtas hibridomų technologijos būdu, naudojant transgenines peles (H2L2), turinčias žmogaus imunoglobulinų kintamųjų sričių genų sekas. Iš viso buvo sukurta virš 50 monokloninių antikūnų prieš SARS viruso S baltymą, iš jų 4 turėjo neutralizuojantį aktyvumą in vitro, o vienas iš jų – klonas 47D11 – laikomas ypatingai perspektyviu, nes jis atpažįsta konservatyvią S baltymo RBD domeno seką. Todėl šis antikūnas pasižymi kryžminiu aktyvumu ir neutralizuoja ne tik SARS-CoV-2, bet ir SARS-CoV-1. Galutinis šio antikūno formatas atitinka žmogaus IgG1, todėl gali būti tinkamas biofarmacinės paskirties produkto kūrimui.
2020-04-29
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Oksfordo universiteto mokslininkai prieš savaitę pradėjo vakcinos prieš COVID-19 klinikinį tyrimą. Į tyrimą planuojama įtraukti apie 1100 sveikų 18-55 metų amžiaus savanorių. Pusei jų bus įskiepyta tiriamoji vakcina, kitai pusei – palyginamoji ACWY meningokoko vakcina. Tiriamoji vakcina sukurta genetiškai modifikavus šimpanzių adenovirusą taip, kad jis negalėtų daugintis žmonių audiniuose ir įterpus genetinę informaciją, kuri stimuliuotų antikūnų prieš COVID-19 spyglio glikoproteiną (S) sintezę. Bus vertinamas vakcinos saugumas (povakcininiai reiškiniai), imunogeniškumas (antikūnų sintezė) ir apsauginis veiksmingumas (tikimasi, kad tarp paskiepytųjų tiriamąja vakcina, COVID-19 susirgimų bus mažiau, nei palyginamojoje grupėje). Rezultatų tikimasi po pusmečio.
2020-04-25
Prof. Aurelija Žvirblienė praneša:
Žurnale PNAS buvo publikuotas mokslinis straipsnis apie COVID-19 persirgusių ir pasveikusių pacientų kraujo plazmos panaudojimą sunkių COVID-19 atvejų gydymui. Tyrime dalyvavo 10 COVID-19 sergančių pacientų, kuriems buvo sulašinta 200 ml kraujo plazmos, turinčios virusą neutralizuojančių antikūnų. Pacientai gavo ir standartinį gydymą. Po 3-7 dienų pacientų būklė pagerėjo, tai patvirtino ir kraujo bei radiologiniai rodikliai. Svarbiausia žinia ta, kad gydymui turi būti naudojama kraujo plazma, kurioje yra virusą neutralizuoančių antikūnų. Šiame tyrime buvo naudota kraujo plazma, kurioje neutralizuojančių antikūnų titras siekė 1:640 ir daugiau. Šis rodiklis nustatomas atliekant SARS-CoV-2 neutralizacijos testą in vitro. Ne visi pacientai, persirgę COVID-19, turi pakankamai neutralizuojančių antikūnų, o jų lygis sumažėja, praėjus 4-5 mėnesiams po persirgtos ligos. Todėl atlikti viruso neutralizacijos testą būtina. Jeigu susidarę antikūnai nėra neutralizuojantys arba jų lygis per žemas, tokie antikūnai gali net pabloginti ligos eigą, paskatindami viruso plitimą (antibody-dependent infection enhancement, ADE)
2020-04-14
Prof. Vytautas Usonis praneša:
The Journal of Infectious Diseases skelbia straipsnį apie griežtą koronavirusų sezoniškumo dėsningumą. Per ilgesnį, nei 8 metų stebėjimą Mičigane, tirta beveik tūkstantis asmenų, sergančių patvirtintomis 4 tipų koronavirusų (HCoVs, kitų, nei COVID-19) sukeltomis kvėpavimo takų ligomis. HcoVs buvo aptinkami nuo gruodžio iki balandžio/gegužės, o jų pikas – sausio-vasario mėnesiais. Autoriai pabrėžia, kad šiuo metu neįmanoma nustatyti, ar tas pats dėsningumas gali būti būdingas ir SARS-CoV-2 (COVID-19) virusui.
2020-04-11
Prof. Aurelija Žvirblienė praneša:
Žurnale Science buvo publikuotas mokslinis straipsnis apie tai, kad katės gali užsikrėsti SARS-CoV-2 oro lašiniu būdu ir perduoti jį kitoms katėms. Jau anksčiau buvo žinoma, kad šeškai yra jautrūs SARS-CoV-2 infekcijai, todėl jie gali būti tinkamas gyvūnų modelis vakcinų ikiklinikiniams tyrimams. Atlikus inokuliacijos eksperimentus ir ištyrus skirtingų gyvūnų jautrumą virusui, buvo nustatyta, kad SARS-CoV-2 replikuojasi kačių organizme - virusas aptinkamas jų viršutiniuose kvėpavimo takuose, plaučiuose, žarnyne. Katės taip pat gali užkrėsti virusu savo jauniklius. Nėra įrodymų, kad kiti naminiai gyvūnai - šunys, kiaulės ar vištos - galėtų užsikrėsti SARS-CoV-2. Taip pat nėra įrodymų, kad infekuotos katės gali užkrėsti žmogų. Atsižvelgiant į šiuos naujus mokslinius tyrimus, Ligų prevencijos centras (CDC) įspėja, kad kai kurie naminiai gyvūnai gali platinti virusą.
2020-04-10
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Nepriklausoma ekspertų grupė Treatment Action Group paskelbė išsamią apžvalgą apie tuberkuliozės vakcinos panaudojimo galimybes COVID-19 infekcijos profilaktikai ir gydymui.Apžvalgos išvados: a) nors skelbiama įvairių publikacijų apie galimą BCG veiksmingumą, patikimų įrodymų ir oficialių rekomendacijų iki šiol nėra; b) vyksta klinikiniai tyrimai, kurie turėtų patvirtinti arba paneigti BCG vakcinos veiksmingumą COVID-19 infekcijos profilaktikai ir gydymui; c) kol nėra patikimų duomenų, apie BCG vakcinos veiksmingumą COVID-19 infekcijos profilaktikai ar gydymui, būtina užtikrinti, kad BCG vakcina būtų naudojama tuberkuliozės profilaktikai ir esamos skiepijimo programos nesutriktų, BCG vakciną naudojant ne pagal paskirtį.
2020-04-10
Prof. Vytautas Usonis praneša:
British Medical Journal paskelbė apžvalgą apie veido kaukių veiksmingumą, apsisaugant nuo infekcijų. Apžvelgiamos publikacijos apie veido kaukių apsauginį veiksmingumą COVID-19 ir kitų epidemijų metu.
Pagrindinės išvados: a) veido kaukės ar bet kokia kita danga rekomenduojama, esant kitų žmonių aplinkoje; b) net ir dėvint veido apsaugos priemones, siekti saugaus bent 2 metrų atstumo tarp žmonių.
2020-04-09
Prof. Vytautas Usonis praneša:
Amerikos širdies asociacija, Kardiologijos kolegija ir Širdies ritmo draugija perspėja, kad COVID-19 gydymui rekomenduojami priešmaliariniai preparatai (ypač – Hydroxychloroquine) bei makrolidai (ypač – azitromicinas) gali būti susiję su ilgo QT sindromu bei širdies ritmo sutrikimais. Mažai žinoma apie abiejų šių preparatų kombinuoto gydymo saugumą. Šiuo metu intensyviai atliekami klinikiniai tyrimai.
2020-04-03
JAV mokslininkai publikavi mui pateikia straipsnį kuriame kelia hipotezę, kad BCG (tuberkuliozės) vakcinos skiepijimas gali turėti apsauginio poveikio, sąlygojančio lengvesnę COVID-19 infekcijos klinikinę išraišką.
Jau seniai žinomas nespecifinis BCG vakcinos poveikis. Be tiesioginio poveikio, ši vakcina stimuliuoja įvairių imuninių struktūrų aktyvumą, buvo bandoma įvairių lėtinių ligų gydymui. Įdomi hipotezė, nors patys autoriai pripažįsta metodinių trūkumų.
2020.04.03
Prof. Aurelija Žvirblienė praneša:
Europos ligų prevencijos centras (ECDC) paskelbė informaciją apie naujus diagnostinius metodus, skirtus greitam SARS CoV-2 nustatymui. Skirtingai nuo šiuo metu naudojamų molekulinių metodų, kurie užtrunka kelias valandas ir reikalauja sudėtingų viruso RNR išskyrimo ir padauginimo procedūrų, šių testų rezultatas gaunamas per 10-30 minučių.
Šių naujų metodų patikimumas dabar intensyviai tiriamas, lyginant juos su ‚aukso standartu“ – molekuliniu RT-PGR metodu. Išvados ir rekomendacijos dėl šių testų tinkamumo COVID-19 laboratorinei diagnostikai bus pateiktos, surinkus visą reikalingą informaciją.
Šie naujieji greitieji testai skiriasi nuo serologinių greitųjų testų, kurie nustato virusui specifiškus antikūnus – IgM arba IgG.
ECDC nepakeitė savo nuomonės dėl greitųjų serologinių testų – jie nepakankamai patikimi ir nerekomenduojami ankstyvai COVID-19 diagnostikai, nes antikūnų aptikimas kraujyje neįrodo viruso buvimo.
Nevyriausybinė organizacija FIND (Foundation for Innovative New Diagnostics) bendradarbiauja su Pasauline sveikatos organizacija, įvertinant naujai sukurtų diagnostinių testų patikimumą. Šiuo metu FIND sąraše yra 10 greitųjų testų, skirtų SARS-CoV-2 antigenų nustatymui. Šie testai turi CE sertifikatą, t.y., jie atitinka ES direktyvą 98/79/EC, reglamentuojančią in vitro diagnostikos produktus.
2020-04-02
Prof. Vytautas Usonis praneša:
JAV Atlantos ligų kontrolės centras (CDC) informuoja, kad nors vienkartiniai respiratoriai ar veido kaukės nėra skirti dezinfekcijai ir pakartotinam naudojimui, jie gali būti dezinfekuojami ultravioletiniais spinduliais, vandenilio peroksido garais ar vandens garais. Ši galimybė turėtų būti traktuojama tik kaip nepaprastosios padėties strategija, siekiant išsaugoti pandemijos metu prieinamas sveikatos priežiūros paslaugų atsargas. Pabrėžiama, kad vienkartinių apsaugos priemonių nukenksminimas ir vėlesnis pakartotinis naudojimas negali tapti kasdiene praktika ir galimas tik išimtinai kaip krizių įveikimo strategija, esant šių priemonių trūkumui.
2020-04-02
Prof. Vytautas Usonis praneša:
JAV Jungtinė komisija teigia
• Esant tiekimų trūkumams, ligoninės apsaugos priemones pirmiausiai turi rezervuoti personalui, atliekančiam didelės rizikos procedūras;
• Asmeniškai įsigytų apsaugos priemonių patikimumo laipsnis nėra žinomas, tačiau manoma, kad jis yra teigiamas;
• Nėra standartų ar kitų draudimų naudoti nuosavas apsaugos priemones;
• Namų gamybos kaukių vartojimas yra išimtinė priemonė, naudotina tik tuomet, kai nėra galimybių naudoti standartines įrodyto apsaugos lygio priemones.
