Vadovai

Lietuvos mokslų akademijos prezidentas - akademinės bendruomenės pasitikėjimo asmuo ir institucijos vadovas, renkamas visuotinio susirinkimo. Laikinai, per Antrąjį pasaulinį karą, jis vadintas Mokslų akademijos pirmininku.

Pirmasis prezidentas buvo prof. Vincas Krėvė-Mickevičius, 1941 metais Antano Smetonos lituanistikos instituto pagrindu kūręs Mokslų akademiją.

Ir vėliau jos vadovais tapdavo tokios asmenybės, kurios pajėgė geriausiai plėtoti bei civilizuotai ginti visuomenės interesą mokslui. Nešališkumas, kompetencija, tautos ir valstybės interesų prioritetas yra esminiai akademinės bendruomenės ir jos vadovo veiklos principai. Mokslų akademijos pirmininkas prof. Vladas Jurgutis su kitais Lietuvos intelektualais dėl šių įsitikinimų kalėjo Štuthofe, jiems liko ištikimi ir pirmininką laikinai pavadavę profesoriai Vincas Mykolaitis-Putinas ir Kazys Šalkauskis. Sunki sprendimų ir atsakomybės našta teko ir sovietmečio Akademijos prezidentams. Viena svarbiausių užduočių buvo išlaikyti ir puoselėti lietuvišką mokslo mentalitetą, rasti atsparą spaudimui sovietizuoti mokslinius kolektyvus. XX amžiaus pabaigoje Akademija aktyviai įsitraukė į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą, joje buvo rengiami naujos Konstitucijos ir kitų šaliai svarbių dokumentų projektai.

Nūdienos Akademijos prezidentai yra mokslo procesų ir strategijų iniciatoriai ir vadovai, visuomenės bei valstybės autoritetai. Jie atstovauja tėvyniniam mokslui ir kultūrai užsienyje.