Vaikų, nėščiųjų ir žindyvių COVID-19

Skyrelį rengia prof. habil. dr. Vytautas Usonis – VU MF Klinikinės medicinos instituto Vaikų ligų klinikos profesorius

Vaikas ir mama: COVID-19 ypatumai

Nepaisant didelio naujojo koronaviruso infekcijos (COVID-19) paplito visame pasaulyje, apie šio viruso poveikį vaikams žinoma santykinai nedaug, kai kurie duomenys kontraversiški (1).

Kinijos ligų kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, tarp 72 314 užregistruotų COVID-19 atvejų, tik 549 buvo 10-19 metų (0,76%) , 416 (0,57%) – jaunesni, nei 10 metų amžiaus. Tarp jaunesnių, nei 9 metų amžiaus vaikų neužregistruota nei vieno mirties atvejo (2).

JAV  Atlantos ligų kontrolės centro (CDC) duomenimis, šių metų kovo 16d, duomenimis, neužregistruota nei vieno mirties atvejo tarp jaunesnių, nei 19 metų amžiaus asmenų

Italijoje šių metų kovo 19d, duomenimis, neužregistruota nei vieno mirties atvejo tarp jaunesnių, nei 30 metų amžiaus asmenų, iš daugiau, nei 35,7 tūkstančių susirgusių, tik 1,2% buvo vaikai iki 18 metų amžiaus.

Vieną didžiausių tyrimų apie vaikų COVID-19 skelbia Kinijos mokslininkai (3). Ištyrus 2145 vaikus nustatyta, kad jų amžiaus vidurkis buvo apie 7 metus; 94,1% jų simptomų neturėjo (38,8%), arba sirgo lengvomis  ar vidutinio sunkumo formomis. Sunkiau sirgo kūdikiai: 29,5% kūdikių susirgimo atvejais buvo diagnozuota sunki, o net 53,8% - kritinė COVID-19 forma. Pažymėtina, kad vaikams COVID-19 diagnozė vidutiniškai buvo nustatoma per 2 dienas, šis laikas svyravo nuo 0 iki net 42 (!) dienų. Pradinėje epidemijos stadijoje susirgimų skaičius augo labai greitai, vėliau – stabilizavosi. Teigiama, kad net besimptomė vaikų COVID-19 infekcija gali sukelti vaikų plaučių pažeidimų (4).

Nors vaikai (išskyrus kūdikius) dažniausiai serga lengviau, lyginant su suaugusiaisiais, vaikai vaidina itin aktyvų vaidmenį COVID-19 epidemiologijoje, platindami virusą. Daug diskutuojama, kiek laiko užsikrėtusieji platina virusą. Nors pagrindinis COVID-19 plitimo kelias yra oro-lašinis, žinoma, kad virusas gali būti randamas išmatose. Tyrimuose su suaugusiais nurodoma, kad nosiaryklės bandiniuose virusas randamas vidutiniškai 16,7 dienas, o išmatose – 27,9 dienas nuo simptomų pradžios (5). Virusų randama ir vaikų, kuriems COVID-19 sukėlėjai nustatyti nosiaryklėje išmatose. Diskutuojama, kad ilgesnis viruso su išmatomis išskyrimas gali kelti papildomų grėsmių, kadangi neužtikrinant tinkamos higienos, su išmatomis išsiskyrę virusai gali patekti ant įvairių paviršių, o nuo jų – imliems asmenims. Kita vertus, diskutuojama, ar molekuliniais tyrimais išmatose identifikuojami koronavirusai yra infektyvūs, t.y. gali sukelti susirgimų užsikrėtusiems.

PSO teikia rekomendacijas nėščiosioms bei žindančioms moterims. Panašias rekomendacijas teikia ir Jungtinės Karalystės Karališkoji Akušerių ir ginekologų kolegija. Aptariama daug nėščiosioms rūpimų klausimų, tačiau bendra išvada yra tokia, kad COVID-19 virusine infekcija nėščiosios serga kaip ir ne nėščios, vertikalus viruso perdavimo kelias nuo nėščiosios vaisiui nepatvirtintas. Teigiama apie tam tikrą priešlaikinio gimdymo riziką. Infekuotų nėščiųjų pagimdyti naujagimiai turi didelę užsikrėtimo riziką, tačiau dažniausiai sunkios ligos rizika nedidelė.

Lietuvos akušerių ginekologų draugija parengė rekomendacijas „COVID-19 infekcija ir nėštumas“, o Lietuvos neonatologijos asociacija – rekomendacijas dėl  naujagimio priežiūros ir žindymo.

Literatūra
1. Lu X, Zhang L, Du H, Zhang J, Li YY, Qu J, et al. SARS-CoV-2 Infection in Children. New England Journal of Medicine. 2020.
2. Wu Z, McGoogan JM. Characteristics of and Important Lessons From the Coronavirus Disease 2019 (COVID-19) Outbreak in China. JAMA. 2020.
3. Dong Y, Mo X, Hu Y, Qi X, Jiang F, Jiang Z, et al. Epidemiological characteristics of 2143 pediatric patients with 2019 coronavirus disease in China. Pediatrics. 2020.
4. Yuen K-S, Ye ZW, Fung S-Y, Chan C-P, Jin D-Y. SARS-CoV-2 and COVID-19: The most important research questions. Cell & Bioscience. 2020;10(1).
5. Wu Y, Guo C, Tang L, Hong Z, Zhou J, Dong X, et al. Prolonged presence of SARS-CoV-2 viral RNA in faecal samples. The Lancet Gastroenterology & Hepatology. 2020.